Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto biologas L. Petrulaitis pasidalijo rekomendacijomis, kaip sėkmingam peržiemojimui paruošti populiarius dekoratyvinius augalus
Brugmansijos. Šis bulvinių šeimos augalų genties atstovas Lietuvoje ypač paplito pastarąjį dešimtmetį. Mūsų šalyje populiariausios rūšys: auksuotoji (Brugmansia aurea), aukštoji (Brugmansia arborea), baltoji (Brugmansia x candida) bei raudonoji (Brugmansia suaveolens) brugmansijos.
Visų rūšių brugmansijos gali sėkmingai peržiemoti vėsioje ir šviesioje patalpoje, kurios temperatūra siekia 5–10 laipsnių (vienintelė raudonoji brugmansija mėgsta kiek aukštesnę temperatūrą).
Per vasarą brugmansijos dažnai pasiekia įspūdingą dydį, todėl rasti tinkamą patalpą jų žiemojimui gali būti sudėtinga. Tokiu atveju augalus galima nugenėti iki 2/3 ir nešti žiemoti į tamsų ir vėsų rūsį, kuriame temperatūra nenukrinta žemiau 5 laipsnių.
Daugmaž kartą per mėnesį vertėtų patikrinti, ar nepūva apgenėtos žiemojančių brugmansijų šakos, taip pat ar dirvožemis nėra visiškai išdžiūvęs.
Jei apgenėtose vietose atsiranda puvinys, šaką patartina nupjauti iki sveikos vietos, o nupjautą vietą apibarstyti medžio anglimi. Rūsyje laikomas brugmansijas kartais vertėtų labai negausiai palaistyti.
Paprastosios fuksijos (Fuchsia magellanica). „Nors į fuksijas neretai žiūrima kaip į vieno sezono gėles, peržiemojusios jos būna vešlesnės, tankesnės ir sukrauna daugiau žiedų“, – teigė biologas.
Nors gamtoje aptinkamos paprastosios fuksijos ištveria nemažus šalčius (iki minus 12 laipsnių), didžioji dalis parduotuvėse platinamų veislių nėra atsparios šalčiui.
Todėl sėkmingam fuksijų žiemojimui reikalinga šviesi ir vėsi patalpa (temperatūra 12–16 laipsnių) bei itin saikingas laistymas.
Šalnų pažeisti augalai žiemoja sunkiau, kadangi šalnos dažnai pažeidžia nespėjusius sumedėti stiebus, per kuriuos greitai plinta grybinės ligos.
Vasario–kovo mėnesiais fuksijas rekomenduojama apgenėti, kad nauji ūgliai užaugtų stiprūs.
Beje, dėl netinkamų žiemojimo sąlygų augalų išsaugoti per žiemą gali ir nepavykti. Šiltame kambaryje auginamas paprastąsias fuksijas dažnai užpuola baltasparniai. Labai drėgnoje ir nevėdinamoje patalpoje laikomus augalus puola grybinės ligos.
Sparnuotosios tunbergijos (Thunbergia alata). Tai per pastaruosius metus itin išpopuliarėjęs vijoklinis augalas.
Šio augalo paruošimas žiemai nėra itin sudėtingas. Rudenį, kai augalas nustoja ar pradeda mažiau žydėti, reikia rečiau jį laistyti ir, jei augalas auga atvirame grunte, perkelti jį į vazoną.
Apgenėjus augalą taip, kad jis tilptų į žiemojimo patalpą, augalą rekomenduojama patalpinti šviesioje, maždaug 10 laipsnių temperatūros patalpoje. Aukštesnė temperatūra gali paskatinti tunbergijų augimą.
Žiemos metu negalima leisti tunbergijų dirvožemiui visiškai išdžiūti, vis tik laistyti jas reiktų retai ir saikingai.
Vasario pabaigoje tunbergijas jau galima pernešti į šiltesnę patalpą ar perkelti ant palangės. Prieš tai patartina pakartotinai jas apgenėti.
Rausvoji mandevila (Mandevilla sanderi). Šis augalas kartais vis dar vadinamas ir parduodamas kaip dipladenija.
Rausvųjų mandevilų priežiūra labai panaši į jau minėtų paprastųjų tunbergijų, tačiau jas galima laikyti ir aukštesnės temperatūros patalpose.
Mandevilos yra jautrios drėgmės pertekliui, todėl laistyti jas reikia retai.
Tai net ir žiemą šviesai labai reiklūs augalai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ant palangių laikomos mandevilos išaugina labai silpnus ūglius, kurie greit suserga arba yra užpuolami įvairių parazitų.
Vabzdžių užpultus augalus patariama nupurkšti insekticidais, o po keleto dienų apgenėti, paliekant iki 10 cm ilgio stiebus.
Siekiant paskatinti mandevilų žydėjimą, kovo mėnesį jas rekomenduotina patręšti.
