Nereikia chemijos: braškes nuo kenkėjų apsaugo stipriai kvepiantys daržo augalai

Braškė – viena pirmųjų uogų soduose. Kai braškės pradeda žydėti, neretas sodininkas mėgėjas nustemba, pamatęs, kad vieni žiedai juodi, kiti iš viso nukritę. Visa tai – įvairių vabaliukų darbas.

patyrusių sodininkų praktika rodo, kad nedidelėje braškių lysvėje su kenkėjais galima kovoti visiškai be chemikalų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
patyrusių sodininkų praktika rodo, kad nedidelėje braškių lysvėje su kenkėjais galima kovoti visiškai be chemikalų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
patyrusių sodininkų praktika rodo, kad nedidelėje braškių lysvėje su kenkėjais galima kovoti visiškai be chemikalų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
patyrusių sodininkų praktika rodo, kad nedidelėje braškių lysvėje su kenkėjais galima kovoti visiškai be chemikalų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

May 11, 2019, 11:36 AM, atnaujinta May 11, 2019, 2:23 PM

Braškės turi nemažai kenkėjų ir ligų. Be to, braškės žydi anksti, todėl žiedpumpurius ir pirmuosius žiedus dažnai pažeidžia pavasario šalnos. Pašalusių žiedų vidurys ir būna juodas. Kai temperatūra nukrinta iki minus 4 laipsnių, žūva net pusė žiedų. Labiausiai nukenčia ankstyvosios braškių veislės.

Jeigu po ilgesnės šalnos dalis piestelių ir išlieka, užsimezga smulkios deformuotos uogos. Vienintelė priemonė gintis nuo pašalimo – dengti braškes.

Tuo tarpu pavojingiausi braškių kenkėjai yra žiedgraužis, žemuoginis nematodas, žemuoginė erkė, kiaušiniškasis pjovėjas, lapgraužis ir pjūklelis. Su visais jais mokslininkai rekomenduoja kovoti dažnai purenant žemę bei naikinant piktžoles.

Taip pat reikia naikinti aiškiai sunegalavusius braškių kerelius. Jų lapai būna pageltę arba išmarginti geltonomis dėmėmis, skylėti.

Yra ir cheminių kovos priemonių. Kad kitais metais šitų kenkėjų būtų mažiau, chemikalais patariama purkšti ir po derliaus nuėmimo.

Purkšti reikia ne tada, kai jau matyti žala, o prieš ją. Pavyzdžiui, žemuoginiai-avietiniai straubliukai (jie taip pavadinti todėl, kad graužia ir aviečių žiedus) žiemoja pasislėpę po nukritusiais lapais. Anksti pavasarį maitinasi išgrauždami mažas skylutes jaunuose lapuose, vėliau pereina maitintis į žiedpumpurius.

Tačiau patyrusių sodininkų praktika rodo, kad nedidelėje braškių lysvėje su kenkėjais galima kovoti visiškai be chemikalų. Tie visi vabaliukai yra gyvi padarai ir turi uoslę. Todėl juos galima atbaidyti aštriais kvapais.

Tarp braškių pasodinti česnakai nubaido kenkėjus. Kas nemėgsta česnakų, prieš žydėjimą braškių lysvėje galį pamėtyti, tarkime, aštrų kvapą turinčių tujos ar kitokių spygliuočių šakelių. Tiks kiečiai ir ajerų lapai iš balos, vaistingosios ramunėlės. Gali padėti čiobreliai, šaltmėtės, mėtos, melisos.

Beje, ilgai stiprų kvapą skleidžia mėtų ir šaltmėčių šaknys, jeigu jos ką tik iškastos bus išdėliotos tarp braškių krūmų.

Aštrūs kvapai atbaido vabalus, bet nukritusiuose žiedpumpuriuose lieka lervų. Jos užaugs ir tada su vabalais teks kovoti rankomis – paprasčiausiai surinkti žiedpumpurius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.