Sodininkystės specialistai pataria iki pat žemės išpjauti senas šakas. Tokias lengva atpažinti, nes jų žievę paprastai dengia žalsvos ar gelsvos į samanas ir pelėsius panašios apnašos. Tai – grybelinės ligos.
Raudonųjų bei baltųjų serbentų šakos būna derlingos ir 3 ar 4 metų. Senas taip pat lengva atpažinti, nes jos būna išstypusios ir smarkiai išlinkusios į šonus.
Ant senų agrastų šakų irgi būna grybelinių apnašų, jos smarkiai išlinkusios ir yra daug sausų šakučių. Reikia išpjauti labai į šonus išlinkusias šakas, bet nebūtina jų pjauti prie pat šaknų. Pakanka taip patrumpinti, kad liktų auganti atžala.
Kvapai atbaido kenkėjus
Uogakrūmių genėjimas – tik darbo pradžia.
Ne mažiau svarbu išravėti piktžoles, supurenti žemę aplink krūmus, patręšti fosforu ir kaliu (tik ne azoto trąšomis!), apmulčiuoti gerai perpuvusiu kompostu, durpėmis.
Labai naudinga po uogakrūmiais sumesti susmulkintus ankstyvųjų bulvių lapus, šiltnamyje nuskintus pomidorų lapus. Jie skleis fitoncidus (kvapus), kurie atbaidys uogakrūmių kenkėjus.
Kova pradedama jau šiandien
Sveikas uogakrūmis labai skiriasi nuo užpulto ligų. Tokio krūmo lapai yra žali, dideli, gražūs.
Ligų ar kenkėjų užpulto krūmo lapai pūslėti, susiraitę, išmarginti spalvotomis dėmėmis, ūglių viršūnėlės aptrauktos voratinkliais arba miltais, neretai atrodo lyg apkritusios suodžiais.
Mokslininkai pataria nuskynus uogas nieko nelaukiant purkšti uogakrūmius preparatais, naikinančiais kenkėjus ir ligas.
