Kriaušės – obelų giminaitės
Didžioji dalis kriaušių, kaip ir obelų, yra kryžmadulkės. Auginant tiek kriaušes, tiek obelis, reikia apsišarvuoti kantrybe: sėkmingai derėti kriaušės pradeda 5-10 augimo metais. Be to, pirmieji jaunų kriaušių derliai pasižymi prastesniu skoniu.
Derliaus prasme naudingas kriaušių augimo laikotarpis panašus į obelų ir trunka apie 30-40 metų. Tiesa, išgyventi šie vaismedžiai gali kur kas ilgiau – kriaušių amžius gali pasiekti net 100 metų.
Sodininkai vieningai sutaria, kad kriaušės yra reiklesnės šilumai negu obelys. Šalta oro temperatūra didina šių vaismedžių nušalimo ar net iššalimo tikimybę. Jei žiema itin šalta, tikėtina, kad kriaušių vaismedžius – jų lapus ir šakas – gali pažeisti rauplės.
Nusprendus savo sode įkurdinti kriaušes, patartina pasirinkti aukštesnes vietas. Nors vegetacijos laikotarpiu šie vaismedžiai geriau ir sparčiau auga žemesnėse vietose, tačiau šaltuoju metų laiku žemose vietose kyla didesnė kriaušių nušalimo tikimybė.
Susmegę ar itin smėlingi dirvožemiai veikia kriaušių vaisių skonį – auginamų tokiuose dirvožemiuose vaismedžių derlius būna prastesnio skonio. Šiems vaismedžiams tinkamiausias derlingas, tinkamai įdirbtas, maistinėmis medžiagomis aprūpintas dirvožemis.
Kodėl verta valgyti ir ruošti atsargas žiemai?
Šiuose Lietuvoje sėkmingai subręstančiuose vaisiuose gausu organinių rūgščių, angliavandenių, fermentų, pektinų, ląstelienos, rauginių ir azotinių medžiagų, karotino, flavanoidų ir fitonicidų.
Vadovaujantis skoninėmis savybėmis, kriaušės, priklausomai nuo veislės, atrodo kiek saldesnės nei obuoliai. Tačiau angliavandenių kriaušių sudėtyje yra mažiau, todėl manoma, kad jų vartojimas naudingas ir nutukimo perevencijai.
Kriaušių sudėtyje rikiuojasi ir žmogaus organizmui būtini vitaminai: tai vitaminai B1, C, P, PP ir kiti.
Nereiktų pamiršti, kad sveikatą ir organizmą stiprinti galima mėgaujantis ne tik šviežiomis ar per žiemą laikomomis žaliomis kriaušėmis. Iš šių vaisių galima ruošti košes, virti kompotus ir džemus. Kriaušės taip pat idealiai tinka džiovinimui.
Dar viena kriaušių panaudojimo alternatyva – kriaušių sultys. Šių vaisių sultys itin naudingos, susiduriant su šlapimo takų problemomis: sultys skatina šlapimo išsiskyrimą ir šiek tiek malšina skausmą.
Pastebimas teigiamas kriaušių sulčių poveikis, stiprinantis kraujagyslių sieneles, normalizuojantis širdies plakimą, o kartu ir tonizuojantis organizmą bei pakeliantis nuotaiką.
Liaudies medicinos šalininkai kriaušes vadindavo puikiu produktu, kurio reikia griebtis kovojant su plaučių ligomis.
Kriaušės labai vertinamos ir dėl dezinfekcinių, bakterijas naikinančių savybių. Fiksuojama, kad kriaušės padeda dezinfekuoti žarnyną, inkstus ir šlapimtakius. Šiuose vaisiuose esančios medžiagos sukuria bakterijoms ir kitiems kenksmingiems mikroorganizmams nepalankią terpę. Kriaušių vartojimas taip pat vykdo puvimo ir rūgimo procesų, vykstančių žarnyne, prevenciją ir stabdymą.
