Tokias ūkininkų pastangas skatina ir remia Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės.
Ieško naujovių
Įvairių sodo gėrybių ir uogų – nuo braškių iki vynuogių – priauginantys Radviliškio rajone įsikūrę ūkininkai yra novatoriško mąstymo, nuolat ieško, kokiais naujais produktais patraukti vartotojų dėmesį.
Prieš daugelį metų javų auginimo atsisakęs F.Šlėvė paniro į sodininkystę ir uogų auginimą. Jis vienas pirmųjų įveisė juodųjų serbentų plantaciją, pastatė vieną didžiausių šalyje uogų šaldyklų.
Sodininkas sako, kad norint būti konkurencingam, reikia eiti koja kojon su pažanga ir vartotojams pasiūlyti vis ką nors naujo. Prieš keletą metų jis smagurius pradžiugino obuolių traškučiais ir džiovintomis uogomis.
Ūkininkas džiovina juoduosius serbentus, avietes, braškes, net šilauoges ir šaltalankius – beveik visas auginamas uogas.
Atliko tyrimus
F.Šlėvė įsitikinęs, kad naujovės turi būti palankios žmonių sveikatai. O tai išsiaiškinti padeda mokslininkai.
Ilgą laiką ekologiškai ūkininkavęs radviliškietis perėjo į aplinką tausojančio auginimo sistemą, pagal kurią leidžiama naudoti mineralines trąšas ir chemines augalų apsaugos priemones, tik būtina sumažinti jų kiekius.
Jis savo iniciatyva buvo užsakęs ekologiškai išaugintų ir nacionalinės kokybės produkto (NKP) ženklu pažymėtų uogų tyrimus ir liko patenkintas, kad šis produktas taip pat palankus žmonių sveikatai.
Kam teikiama parama
KPP priemonė „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ remia gamintojus, kurie dalyvauja ekologiškų produktų ir Europos Sąjungos pripažintų produktų kokybės sistemose. Jie gali būti tiek vienos, tiek ir kelių šių maisto kokybės sistemų dalyviai.
Pagal šią priemonę paraiškos priimamos nuo šių metų rugpjūčio 1 d. iki spalio 31 d. Kokybiško maisto gamintojams parama teikiama ne ilgiau kaip penkerius metus. Yra apibrėžta didžiausia galima paramos suma vienai žemės ūkio valdai per metus. Ekologiškų produktų kokybės sistemos dalyviai negali gauti daugiau nei 2 998 eurus, ES pripažintų produktų kokybės sistemų dalyviai – ne daugiau kaip 2 776 eurus.
Į paramą gali pretenduoti žemės ūkio veiklos subjektai, auginantys ir (arba) gaminantys ir tiekiantys rinkai kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus ir nustatyta tvarka įregistravę žemės ūkio valdą (kaip valdytojai arba partneriai).
Finansuojamos kokybiškų produktų sertifikavimo, jų gamybos kontrolės ir laboratorinių tyrimų ir įsitraukimo į kokybės sistemą išlaidos: sertifikavimo arba kontrolės institucijos mokestis, kanceliarinių prekių, smulkios biuro ir kompiuterinės įrangos įsigijimo (iki 100 eurų per metus), etiketės ir (ar) prekinės pakuotės dizaino sukūrimo, reklaminio stendo, reklaminių juostų, lipdukų ir pan. sukūrimo ir įsigijimo (iki 1000 eurų per visą paramos įgyvendinimo laikotarpį) ir kt. Taip pat finansuojami metiniai įnašai už dalyvavimą remiamoje kokybės sistemoje.
„Ši KPP parama mums labai pravertė, pasigaminome pakuočių, įvairių indelių ir pan. Kai sertifikuoji nacionalinės kokybės produktus, svarbu juos identifikuoti. Tačiau tas ženklas, matyt, svarbesnis miesto gyventojams. Regionuose žmonės į tai mažiau kreipia dėmesio“, – sakė V.Šlėvė.
Kasmet sertifikuoja
Sodininkai gauna ir KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ kompensacines išmokos. Vaisių ir uogų augintojams už hektarą skiriama po 336 eurus, o daržovių ir bulvių augintojams – po 318 eurų.
Produkcijos auginimas ir produktų gamybos procesas turi būti sertifikuojamas arba kontroliuojamas nepriklausomos įstaigos.
„Kasmet sertifikuojame ūkyje auginamas braškes, avietes, juoduosius serbentus, obuolius, kriaušes, vyšnias, trešnes ir kt. Šiemet gerai derėjo braškės, neblogi ir juodieji serbentai, bet kol jų dar visų nenuskynėme, anksti būtų spręsti apie derlių“, – pastebėjo V.Šlėvė.
Visą informaciją apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramą žemės ūkiui ir kaimui galite rasti čia: www.zum.lrv.lt ir www.ismanuskaimas.lt
