Avių rinka yra, tačiau Lietuva neturi ko pasiūlyti pasauliui

„Lietuvoje avininkystė tokioje situacijoje, kai avių yra daug, bet užsieniui mes tiesiog neturime, ko pasiūlyti“, – sako Lietuvos avių augintojų asociacijos Tarybos pirmininkas Rimantas Kairys.

Avininkystė Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Avininkystė Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Avininkystė Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Avininkystė Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Avininkystė Lietuvoje.<br>D.Umbraso nuotr.
Avininkystė Lietuvoje.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Oct 7, 2018, 3:34 PM

Buvo ties išnykimo riba

Lietuvos avių augintojų asociacijos pirmininko ir UAB „Šeduvos avininkystė“ direktoriaus R.Kairio teigimu, 2005-2008 metais avių skaičius Lietuvoje buvo kritiškai sumažėjęs. Lietuvoje tuo metu buvo likę vos 10 tūkst. Lietuvos juodgalvių avių.

Tačiau dabar situacija yra gerokai pasikeitusi. Nuoseklaus selekcinio darbo pagalba buvo išsaugotas juodgalvių avių branduolys ir šiandien avių skaičius yra ženkliai padidėjęs bei siekia apie 180 tūkst. 190 tūkst. avių.

Tiesa, avinininkystės specialistas pastebėjo, kad dabar nemažai avių augintojų domisi ir iš užsienio atsiveža egzotinių rūšių avių.

„Su įvežamomis avimis problema yra ta, kad dažniausiai įvežama viena partija. Tuomet kitiems metams užtikrinti tos rūšies palikuonis tampa sudėtinga, nes avių veisimui reikalingos avių šeimos ir kruopštus selekcinis darbas“.

„Norint, kad veislės būtų išlaikytos, jos turi turėti šeimas, turi būti atliekami visi reikiami selekciniai darbai. Pavyzdžiui, siekdami išsaugoti Lietuvos juodgalvių avių genofondą, o kartu ir jų veisimo branduolį, Šeduvoje mes laikome 4 gimines, 12 šeimų“, – teigė R.Kairys.

Užsieniui reikia ne kiekio, o kokybės

Aptardamas avininkystės perspektyvas Lietuvoje, R.Kairys teigė, kad lietuviškų avių paklausa užsienyje tikrai yra.

Avimis domisi ir musulmoniški kraštai, ir Vokietija, Olandija bei kitos Europos šalys.

„Lietuvoje avininkystė yra tokioje situacijoje, kai avių yra daug, bet užsieniui mes tiesiog neturime, ko pasiūlyti. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad dauguma Lietuvoje auginamų avių yra mišrūnės, jos yra silpno įmitimo, neatitinka svorio ir kitų reikalavimų.

Visi mano, kad moka auginti avis. Tačiau klausimas, dėl ko – dėl grožio, mėsos ar verslo – jos yra auginamos. Daugelis mano, kad mokėti 300 eurų už veislinį avinuką, kai neveislinis kainuoja viso labo apie 80 eurų, neverta.

Problema ta, kad užsienio avių supirkėjai skaičiuoja ne avių galvas, o kokybiškas, veislines, numatytus standartus atitinkančias avis“, – patirtimi dalinosi R.Kairys.

Pasak specialisto, tie, kurie laiko gerą, veislinę produkciją, neturi problemų su realizacija.

Alternatyva – auginimas savo reikmėms

Vilniaus rajone, Papikeliškių kaime 18 avių turinti Grytė Andrijaitienė teigė, kad jas sėkmingai augina savo reikmėms: maistui vertinga avių mėsa, o ir pačios avytės ūkyje atlieka gyvos žoliapjovės funkciją.

G.Andrijaitienės ūkyje auga ne tik Lietuvos juodgalvės, bet ir egzotiškesnių rūšių mėsinės krypties avelės, pavyzdžiui, Šarolė ir Lenkijos žemumų avytės.

Lietuvoje auginamos 36 veislių avys. Didžiausią dalį jų sudaro Lietuvos juodgalvės. Taip pat populiarios Romanovo veis­lės avys ir Lie­tu­vos vie­ti­nės šiurkš­čia­vil­nės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.