Štai į grūdų supirkėjų aruodus Kėdainių ir Panevėžio regione byra kur kas mažesnis ir kitokios kokybės derlius nei tikėtasi. Rapso aliejingumas šiais metais yra gerokai žemesnis nei kelių pastarųjų metų vidurkis, o kviečių kokybė, nors patys grūdai yra susitraukę, taiko į pačią geriausią.
Trečius metus iš eilės besikartojantys prasti metai žemdirbius skatina keisti nusistovėjusius įpročius – sudarydami sutartis su grūdų supirkėjais šiemet jie atsargiau vertina galimą derliaus neprikūlimo riziką.
Be to, vis daugiau ūkininkų atsigręžia į mažuosius grūdų supirkėjus – prioritetu tampa grūdų pardavimas tiems supirkėjams, kurie greičiau už juos atsiskaito.
Vieni iš greičiausiai atsiskaitančiųjų – Kėdainių, Panevėžio, Jurbarko ir Tauragės rajonuose dirbantys „Kėdainių aruodai“. Šiemet, lyginant su praėjusiais metais, ši bendrovė pasirašė net 15 proc. daugiau sutarčių su ūkininkais, kurie tiekia jai grūdus.
Nors javapjūtė dar tik įpusėjo, įmonė jau spėjo supirkti per 100 tūkst. tonų javų. Jos aruoduose jau supilta nemaža dalis planuoto supirkti derliaus.
Svarbiausia – atsiskaityti laiku
Paklaustas, kaip pavyksta pelnyti ūkininkų pasitikėjimą, bendrovės „Kėdainių aruodai“ direktorius Saulius Gabševičius nedvejoja: „Geras patikimo ūkininko partnerio vardas, kurį „Kėdainių aruodai“ užsidirbo per 10 metų, bei geresnės nei daugumos kitų supirkėjų siūlomos atsiskaitymo sąlygos už supirktus grūdus.
Už pristatytą produkciją mes atsiskaitome per 15 dienų, kai tuo tarpu dauguma kitų įmonių tai padaro tik per 30 dienų.
Ne mažiau svarbus ir mūsų požiūris į ūkininkus. Jie yra mūsų partneriai, tad jei yra spaudžiami sunkumų, visuomet ieškome abipusiai naudingo sprendimo. Tai ypač aktualu šiais metais – praėjusieji metai mūsų ūkininkams buvo prastesni, tad kai kuriems iš jų stinga pinigų kitiems atsiskaitymams, todėl tokiais atvejais mes skubinamės su greitesniu apmokėjimu, kad galėtume jiems nors kiek pagelbėti.
Mes superkame tik grūdus, neprekiaujame nei trąšomis, nei chemijos priemonėmis, todėl iš mūsų ūkininkas gauna tik pinigus – jokių barterinių mainų nesiūlome.“
Sėkmė priklauso ir nuo bankų pasitikėjimo
„Kėdainių aruodams“ laiku ir greitai atsiskaityti su ūkininkais padeda bankai.
„Mes skolinamės pinigus iš dviejų didžiausių šalies bankų, kurie mūsų įmone pasitiki. Toks jų pasitikėjimas mums padeda greičiau atsiskaityti su žemdirbiais ir taip įgyti pranašumą prieš konkurentus.
Tiesą sakant, esame lyg akmenukas didžiųjų grūdų supirkėjų bate – gebėdami lanksčiau prisitaikyti prie kiekvieno ūkininko individualių poreikių, o svarbiausia – visuomet laiku sumokėdami už pristatytus grūdus, kasmet vis auginame savo grūdų tiekėjų gretas.
Net ir įsibėgėjus sezonui turime tokių ūkininkų, kurie ateina pas mus ir sudaro grūdų tiekimo sutartis, nors prieš tai daugybę metų dirbo su kitomis įmonėmis“, – pasakoja bendrovės „Kėdainių aruodai“ direktorius Saulius Gabševičius.
Pasak jo, greitai prisitaikyti prie besikeičiančių ūkininkų poreikių „Kėdainių aruodams“ padeda ir tai, kad įmonė yra nedidelė – joje dirba vos keliolika žmonių, kurie yra tikri savo srities profesionalai, pirmiausia besivadovaujantys žmogiškumo vertybėmis.
Matyt, būtent tokia nuostata „Kėdainių aruodų“ darbuotojams visada su ūkininkais padeda rasti bendrą kalbą, o retkarčiais pasitaikančiose sudėtingose situacijose – kompromisą.
Atsiskaitymą su ūkininkais laiku įmonė laiko didžiausiu savo prioritetu.
„Tiesa, šiais metais turėjome kelis atvejus, kai sulaukėme kelių ūkininkų skambučių su priminimu, kad vėluojame atsiskaityti, tačiau faktiškai visais atvejais paaiškėjo, kad pinigus už grūdus pervedėme laiku, o ūkininkams apie tai nepranešė jų buhalteriai ar smulkesnės kredito unijos, kuriose jie turi savo sąskaitas.
Javus priima be eilių, bei teikia naują paslaugą
Dar vienu dideliu „Kėdainių aruodų“ pranašumu patys ūkininkai įvardija tai, kad šiai įmonei priklausančiuose ir jos nuomojamuose elevatoriuose nukulti javai priimami iš karto – čia nesudaromi grūdų pristatymo grafikai, tad ūkininkai gali kulti tada, kada jiems yra geriausios oro sąlygos.
„Džiaugiamės, kad ir mūsų parneriai, iš kurių nuomojamės elevatorius, paiso mūsų poreikių. Štai Pušaloto elevatoriuje, esančiame Pasvalio rajone, šalia Pušaloto miestelio, mūsų prašymu įrengtos antros svarstyklės, kad grūdų augintojus galėtume aptarnauti greičiau ir, jiems intensyviai kuliant, nesusidarytų eilės“, – sako S. Gabševičius.
Lankstūs ir greiti sprendimai „Kėdainių aruodams“ leidžia teikti ir naujas paslaugas. Be įprastų elevatoriuose teikiamų paslaugų, šiemet kėdainiškių įmonė pradėjo teikti ir naują grūdų pasaugojimo paslaugą. Ji ypač aktuali tiems, kurie grūdus parduoda ne iš karto.
Be to, šia paslauga naudojasi ir tie ūkininkai, kurie kitiems supirkėjams savo derlių turi pristatyti pagal nustatytą grafiką gerokai vėliau, nei kad šiemet jį subrandino kaitri saulė.
Ūkininkai jau atsargesni
S. Gabševičius pastebi, kad šiais metais ūkininkai yra atsargesni. Jie jau pasimokė iš savo praėjusių metų klaidų ir šiemet sudarydami grūdų pardavimo sutartis prisiima didesnę neprikūlimo riziką prognozuodami galimą derlių.
Jei ūkininkai neįvykdo savo sutartinių įsipareigojimų, „Kėdainių aruodai“ nepuola jų smaugti.
Bendrovė grūdais nespekuliuoja ir juos parduoda iš karto, kai tik su ūkininku pasirašo grūdų pirkimo-pardavimo sutartį, todėl, jei ūkininkas nepristato viso sutarto kiekio, bendrovei tenka trūkstamą kiekį pirkti iš kitų tiekėjų. Jei ji dėl to nepatiria didelių nuostolių, nepristatytą kiekį grūdų augintojams pasiūlo perkelti į naujas sutartis ir pristatyti kitais metais. Jei nuostoliai vis tik patiriami, ieškoma kitų kompromisų.
„Kadangi šiais metais pasaulinėje rinkoje grūdų kainos yra smarkiai kritusios, o derliai netikėtai mažesni, ramesni gali būti ūkininkai, kurie naudojosi rekomenduojama formule 30/30/30.
Tai reiškia, kad 30 proc. nukultų grūdų jie pardavė iš karto po sėjos, 30 proc. buvo pasilikę parduoti pavasarį, kai jau matėsi, kaip grūdai peržiemojo ir kaip sekasi pavasarinė sėja, o likusius 30 proc. pasilieka „ruletės“ lošimui – stebi kainas grūdų rinkoje ir bando jas užfiksuoti bei grūdus parduoti būtent tada, kai, jų manymu, kaina pasiekia piką ir yra geriausia.
Tokia formule pasinaudojus pagal dabartinę situaciją matome, kad dalis grūdų buvo parduota brangiai, o neprikūlimo rizika nukritus kainoms, bet negalint pristatyti grūdų, pašalinta.
Šį sezoną žaisti tokią „ruletę“ sėkmingai yra sudėtingiau, nes grūdų kainos pasaulinėje rinkoje yra žemos, o jų kilimo tikimybė menka, nes pasaulio aruoduose yra labai dideli javų likučiai. Nors Europa, Amerika ir Australija dėl nepalankių orų šiemet užaugino menkesnį derlių, tačiau pasaulinėje grūdų rinkoje šią netektį su kaupu kompensuoja gausus Rusijos, Ukrainos ir Argentinos javų derlius, be kita ko, dar ir stebinantis savo kokybe“, – sako S. Gabševičius.
Rinkoje trūksta pašarinių kviečių
Tačiau šiais metais ne visi ūkininkai nukentės dėl kritusių grūdų kainų ir stipriai sumenkusio derliaus. Labiausiai bus pasisekę tiems, kurie augina pašarinius ar ekologiškus kviečius.
„Pašarinių kviečių paklausa rinkoje yra labai didelė ir jos nesugebama patenkinti. Lietuvos ūkininkai per mažai užaugina šios rūšies javų. Nors pašarinių kviečių auginimo sąnaudos yra nepalyginamai mažesnės nei maistinių kviečių, vis tik baiminamasi rizikuoti, nes ir jų supirkimo kaina yra mažesnė. Tad norint iš jų gerai uždirbti, reikia prikulti labai gerą derlių. Ūkininkus stabdo tai, kad kol kas jie vis dar nėra užtikrinti pašarinių kviečių siūlomų veislių derlingumu.
O šie metai – išties išskirtiniai. Dėl neįprastai mažų ekstra klasės kviečių kainos pasaulinėje rinkoje, ne itin daug skiriasi ta, kuri mokama už pašarinius kviečius – skirtumas už toną ekstra klasės maistinių ir pašarinių kviečių šiuo metu tesudaro apie 20 eurų.
Tačiau visai kita situacija su ekologiškai užaugintais javais. Šiemet po kelerių metų pertraukos vėl juos pradėjome supirkinėti. Už ekologiškus mokama maždaug trečdaliu brangiau, tad juos auginti taip pat apsimoka“, – pasakoja S. Gabševičius.
Derlius bus menkesnis
Pasak „Kėdainių aruodų“ vadovo, įpusėjus javapjūtei jau akivaizdu, kad šiais metais kuliamų javų derlius bus prastesnis ir, panašu, atitiks mokslininkų prognozes, kurios teigia, kad bus prikulta kone pusantros tonos iš ha mažiau nei prieš ketverius metus.
„Labiausiai gamta nuskriaudė Kėdainių ir Panevėžio rajono Krekenavos krašto ūkininkus. Jie kulia kur kas mažiau javų, nei tikėjosi. Užsvilinusi saulė čia grūdus subrandino labai anksti, net nespėjus jiems tinkamai užaugti, tad ir javapjūtė čia jau ritasi kone į pabaigą.
Tuo tarpu šiauriniuose Lietuvos regionuose ji dar tik prasideda, tad viliamės, kad šių ūkininkų neužaugintą derlių galbūt pavyks kompensuoti kitiems regionams“, – sako S. Gabševičius.
