Tokio lyderio ne tik Ukraina, bet ir kitos posovietinio pasaulio valstybės dar nematė.
Politinis elitas tokiose šalyse susiformavo iš KGB ar komunistinėse struktūrose suformuotų kadrų, stambaus masto verslininkų. Žinoma, kai kur dar yra ir demokratinių procesų išugdytų lyderių.
Bet dar niekur į aukščiausią valdžios kėdę nebuvo užlipęs žmogus, galimai turėjęs ryšių su nusikalstamu pasauliu.
Siūlė užmiršti praeitį
Donecko grupuotė Ukrainoje buvo viena nuožmiausių ir kruviniausių. Ji iš pradžių užvaldė didžiulius turtus Rytų Ukrainoje, o dabar su ja su tiesiogiai siejami V. Janukovyčiaus vadovaujamos Regionų partijos veikėjai - dabartinė šalies valdžia.
Pats V. Janukovyčius buvo du kartus teistas - jaunystėje. Apie tai jis buvo priverstas pripažinti prieš 2010 metų prezidento rinkimus, kuriuose kovojo su opozicijos lydere Julija Tymošenko.
Tiesa, Vakarai, išgirdę tokį, kaip ne vienam atrodė, nuoširdų šio Ukrainos politiko prisipažinimą dėl jaunystės paklydimų, siūlė užmiršti jo praeitį.
Esą geriau galvoti apie tai, ką V. Janukovyčius gali padaryti vesdamas Ukrainą link suartėjimo su Vakarais. Bent jau Lietuvoje kai kas net bandė jį lyginti su Algirdu Brazausku.
Įkalino opozicijos atstovus
Tačiau optimistai, regis, neįvertino to tamsaus periodo įtakos V. Janukovyčiui. Periodo, kuris, kaip aiškėja, niekur nedingo.
Šis šešėlis iš praeities neįtikėtinai brutaliomis formomis išryškina prezidento požiūrį į laisvą spaudą ir įtakingiausius opozicijos politikus. Visų pirma tuos, kurie buvo stipriausi varžovai rinkimuose ir dar gali tokiais būti per 2015 metų prezidento rinkimus.
Užsienio politikoje, lyg gąsdindamas Vakarus, mainais į energetinius sandėrius V. Janukovyčius pasirašė susitarimą su Rusija, kuriuo 25 metams pratęsė šios šalies Juodosios jūros laivyno buvimą Kryme.
O dabar daro užuominas, kad Kijevas pasiryžęs pasukti į Rusijos kuriamą Muitų sąjungą, jeigu Europos Sąjunga (ES) jo nepalaikys.
Be to, į kalėjima pasodinti du įtakingiausi opozicijos politikai - ekspremjerė J. Tymošenko ir buvęs vidaus reikalų ministras Jurijus Lucenka.
J. Tymošenko buvo apkaltinta išdavusi valstybės interesus, kai pasirašė energetinius sandėrius su Rusija dėl dujų tiekimo.
Už grotų - bėdos dėl sveikatos
Demokratinėje, teisinėje šalyje kiekvieną kaltinimą, gali paneigti prokurorai arba teismas. Bet ar tai realu Ukrainoje, kurios Generalinei prokuratūrai vadovauja geras V. Janukovyčiaus draugas iš Donecko laikų - buvęs šio miesto prokuroro pavaduotojas Viktoras Pšonka?
Gavę valdžią, „oranžiniai“ politikai buvo pradėję ne vieną bylą prieš korumpuotus buvusios valdžios veikėjus - dažniausiai iš Regionų partijos.
Tiesa, jų pasigailėjo ir tyrimus nutraukė. Bet tik tam, kad dabar susilauktų atpildo.
Juk valstybė, norinti priartėti prie ES, turėtų nutraukti politines represijas prieš oponentus. O jeigu mano, kad kuris jų tikrai kaltas, leisti jiems apsiginti ir jokiu būdu nemarinti kalėjime.
Bet nei J. Tymošenko, nei J. Lucenkai tokių „privilegijų“ nesuteikta - ir vienas, ir kitas jau susidūrė su rimtomis sveikatos problemomis.
Pavyzdžiui, J. Lucenka iš karto po atliktos operacijos, net neleidus jam pagulėti klinikose, su kraujuojančiomis žaizdomis buvo išvežtas atgal už grotų.
Tad dabar panašu, kad opozicijos politikų sveikata jau turėtų susirūpinti tarptautinė bendruomenė, spausdama V. Janukovyčių, kad pastarasis sudarytų galimybę jiems gydytis už Ukrainos ribų.
Mat kol kas negalima atmesti, kad abiejų opozicijos politikų Ukrainoje laukia lėta ir kankinama mirtis už grotų.
Europinė ateitis svarbi Vilniui
Briuselyje jau anksčiau suskubta paskelbti, kad tolesnės Ukrainos ES integracijos perspektyva turi būti vertinama pagal dabartinės valdžios elgesį su opozicija, ryžtą stabdyti poilitinių represijų mechanizmą.
Aišku, būtų blogai, jeigu dėl dabartinės Ukrainos valdžios veiksmų šalis prarastų galimybę suartėti su ES - juo labiau per Lietuvos pirmininkavimo Bendrijai pusmetį.
Todėl labai džiugina vakar išsakyta J .Lucenkos nuomonė kalėjime jį aplankiusiems aukšto rango ES atstovams: „Ukrainai reikia sudaryti galimybę pasirašyti sutartį dėl Ukrainos asocijuotos narystės ES, kuris išlaisvintų šalį iš Eurazijos politikos gniaužtų“.
Apie tai, kad Ukraina renkasi Europą, ne kartą pabrėžė ir V. Jaukovyčius.
Bet jo reiktų paklausti: „Ar šis Jūsų siekis yra nuoširdus, ar tik deklaracija - bandymas laviruoti tarp Maskvos ir Briuselio siekiant didžiausios naudos savo verslo interesams?“
Suartėjimo su ES siekiančioje valstybėje politiniai oponentai negali būti sodinami į kalėjimą. Tokioje šalyje negali būti persekiojama laisva spauda.
O Lietuvai reikėtų skirti daugiau dėmesio ryšiams su demokratiškais Ukrainos politikais, pilietinės visuomenės atstovais.
Būtina suvokti, kad tik jie gali užtikrinti europinę Ukrainos ateitį, kuria suinteresuotas ir Vilnius.
