Reikalavimai trijose sferose, numatytose ankstesnio 2011 m. viršūnių susitikimo dokumentuose, nesyk pakartoti Europos Tarybos bei Europos Parlamento pareiškimuose Kijevui, žinomi jau seniai: skaidrūs rinkimai, nepriklausomi teismai ir kitų reformų, numatytų planuojamoje sutartyje, įgyvendinimas.
Tiktai tada Ukraina gali tikėtis šių metų lapkričio 28 d. su ES pasirašyti susitarimą dėl asocijuotos partnerystės.
Šias tris sferas po viršūnių susitikimo dar kartą išdėstė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy ir Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso. Atrodo, kad aiškiau ir būti negali. Nenoriai ir lėtai Kijevas jau rodo sutikimo ženklus.
Kijevas atleidžia vadeles?
Po viršūnių susitikimo ES vadovai pabrėžė, kad būtent nepriklausomi teismai yra kertinis Asociacijos sutarties elementas. Ir visi supranta, apie ką čia kalbama.
Tai ne šiaip sau teismai, o pirmiausia teismai, nukreipti prieš opozicijos politikus, iš jų du – buvusi premjerė Julija Tymošenko ir buvęs vidaus reikalų ministras Jurijus Lucenka – jau sėdi kalėjime.
Pačių politikų vardai jokiame dokumente nėra minimi, tačiau, įvairių šaltinių teigimu, tiek Ukrainoje, tiek ES šalyse būtent apie tai daug kalbėta.
Todėl galbūt neatsitiktinai, vos tik Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui grįžus iš Briuselio, pasklido žinia, kad artimiausiu metu J. Lucenka – žmogus, metęs iššūkį korupcijai Ukrainoje, bet pats pasodintas į kalėjimą už tai, kad skyrė butą savo vairuotojui, išeis į laisvę.
O vakar vykusioje spaudos konferencijoje V. Janukovyčius netgi pažadėjo, kad jeigu kasacinis teismas nepaleis V. Lucenkos iš kalėjimo, jis pats imsis svarstyti malonės klausimą.
Dėl kalinės – nepajudinamas
Ukrainos opozicijos teigimu, J. Lucenka, kuriam kalėjime pablogėjo sveikata, sėdi už tai, kad metė iššūkį V. Janukovyčiaus vadovaujamos Regionų partijos politikų korupcijai.
Bet J. Lucenkos paleidimo gali neužtekti. Kai kurie įtakingi ES politikai kalba apie J. Tymošenko paleidimą kaip kertinę sąlygą.
Šiuo klausimu Ukrainos lyderis iki šiol laikėsi tvirtai. Toje pačioje spaudos konferencijoje V. Janukovyčius iš pradžių pareiškė žinąs, už ką sėdi J. Tymošenko.
„J. Tymošenko sėdi kalėjime teisingai, nes ji pasirašė žalingą finansine prasme Ukrainai sprendimą, kurį pati vyriausybė buvo išbraukusi iš savo darbotvarkės.
Būtent ji kalta, jog šiandien Ukrainai Rusija kelia milijardinius ieškinius dėl dujų”, – teigė V. Janukovyčius.
Esą J. Tymošenko šį sprendimą nuleido Ukrainos kompanijos „Naftogaz” vadovui ir liepė jį vykdyti. Dėl šio susitarimo Ukraina dabar turi 6 mlrd. dolerių nuostolių.
Kompromisas – dėl akių?
Tiesa, V. Janukovyčius vakar pasiūlė ir sau būdingą „kompromisą”: esą J. Tymošenko galėtų sutrumpinti savo buvimo už grotų laiką, jei kompensuotų žalą, padarytą valstybei.
Tiesa, vargu ar J. Tymošenko sutiktų mokėti 6 mlrd. dolerių V. Janukovyčiui į kišenę ir taip pripažinti savo kaltę mainais į švelnesnę negu 7 metų kalėjimo bausmę.
J. Tymošenko ir jos šalininkai visus kaltinimus neigia.
Be to, manoma, kad atsidūrusi laisvėje J. Tymošenko taptų labai pavojinga varžove V. Janukovyčiui po kelerių metų vyksiančiuose prezidento rinkimuose.
Siekiantys demokratinių permainų Ukrainoje politikai ir Vakarai tai supranta, nors nelabai žavėjosi J. Tymošenko darbo stiliumi.
Vakaruose buvo stipri nuomonė per praėjusius prezidento rinkimus, kad gal geriau būtų, jei antrajame ture laimėtų V. Janukovyčius, o ne J. Tymošenko, nes buvo manoma, jog jis yra labiau prognozuojamas.
Nedaugelis ES šalių tikėjosi, kad paėmęs valdžią į rankas V. Janukovyčius nuslys autoritarizmo link – tuo jį dabar kaltina ir opozicija Ukrainoje.
Flirtas su Maskva tęsis
Dar vienas klausimas, kuris labai rūpi ES politikams, – galimi Ukrainos santykiai su Rusijos inicijuojama Muitų sąjunga.
Šis klausimas irgi tiesiogiai nebuvo minimas baigiamajame ES ir Ukrainos susitikimo pareiškime, bet jam daug vietos buvo skirta V. Janukovyčiaus ir J. M. Barroso spaudos konferencijoje.
EK vadovas aiškiai pareiškė, jog Ukrainos buvimas Muitų sąjungoje nesuderinamas su laisvosios prekybos zona, kuri atsirastų pasirašius asocijuotos partnerystės su ES susitarimą.
O V. Janukovyčius tebekalba apie paiešką tam tikrų santykių su Muitų sąjunga, kurie, žinoma, neturėtų kliudyti Ukrainos įsipareigojimams ES.
Lyg tyčia poryt V. Janukovyčius vyksta į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Gal po šio susitikimo paaiškės, ką reiškia šie Ukrainos prezidento žodžiai apie „tam tikrus ryšius” su Muitų sąjunga, kurių modelio jis, kaip ir pats prisipažįsta, dar nežino.
Arba tik sako, kad nežino. Beje, įdomu tai, jog V.J anukovyčiaus susitikimas su V.Putinu turėjo vykti gruodžio mėnesį, bet po ES spaudimo buvo atidėtas. Ir dabar susitikti su V.Putinu V.Janukovyčius vyksta po skambių pareiškimų Briuselyje, kad santykiai su ES esą yra svarbiausias Ukrainos prioritetas.
Šalis pasidalijo per pusę
Ką reiškia tokia V. Janukovyčiaus retorika, galbūt iš dalies atspindi ir Ukrainos gyventojų nuomonių apklausa.
Šalis pasidalijo per pusę: 50 proc. šalies gyventojų nori, kad Ukraina šį rudenį pasirašytų asocijuotą susitarimą su ES. Lygiai tiek pat – 50 proc. norėtų, kad Ukraina įstotų į Rusijos inicijuojamą Muitų sąjungą.
Paradoksalu, bet daug vieningiau asocijuotą susitarimą palaiko šalies parlamentas, kuris šiaip negali net susirinkti į posėdį, nes opozicija blokuoja jo darbą.
Už pareiškimą, pritariantį asocijuoto susitarimo su ES pasirašymui ir už didesnę integraciją su ES balsavo daugiau nei du trečdaliai deputatų.
Net kai kurie dabartinės valdančiosios daugumos politikai iš Regionų partijos, stambūs verslininkai yra labiau linkę suartėti su ES nei su Muitų sąjunga.
Baiminamasi, kad Muitų sąjungoje iš jų Rusija reikalaus sumokėti tam tikrą kainą Ukrainos valstybės turtu – tuo pačiu, kurį jie valdo ir kuris jiems duoda didžiulį pelną.
Tad provakarietiškomis nuotaikomis nedeganti Regionų partija ir jos lyderiai vis dėlto irgi laiko suartėjimą su ES ne tik Ukrainos strateginiu, bet ir savo asmeninių interesų prioritetu.
Štai kodėl dabar jie taip suka galvą, kaip toliau išlaikyti valdžią, neišleisti J.Tymošenko, bet gauti šį rudenį asocijuotos partnerystės susitarimą su ES, kuris būtų pasirašytas šį lapkritį Vilniuje.
