57 metų N. Sarkozy yra antras Prancūzijos valstybės vadovas po Jacques’o Chiraco, turintis problemų su teisėtvarka.
Ketvirtadienį Bordo mieste teisėjas Jeanas Michelis Gentilis byloje, kurioje nagrinėjamas galimai neteisėtas N. Sarkozy 2007 metų rinkimų kampanijos finansavimas, pakeitė jo statusą iš liudytojo į įtariamąjį.
Kadenciją baigęs šalies prezidentas kaltinamas pasinaudojęs garbaus amžiaus milijardierės „L’Oreal” paveldėtojos Liliane Bettencourt silpnumu.
Suprantama, N. Sarkozy kaltinimus neigia.
Jo advokatas Thierry Herzogas pareiškė tuoj pat sprendimą skųsiąs apeliaciniam teismui. Tiktai N. Sarkozy reputacijos tai gali ir neišgelbėti.
Kruopščiai gerino įvaizdį
Kaltinimai nereiškia kadenciją baigusio prezidento pripažinimo kaltu byloje ir tuo labiau nuosprendžio, tačiau jeigu baigtis būtų tokia, N. Sarkozy politinės karjeros perspektyva taptų miglota.
Gal jis ir neketina grįžti? Juk prieš prezidento rinkimus pernai žadėjo: „Jei pralaimėsiu, niekada nebeišgirsite kalbant apie mane.” Bet Prancūzija tebekalba apie jai prezidento kadencijos metu įkyrėjusį, tačiau žodžio kišenėje neieškojusį lyderį.
Pripažindamas pralaimėjimą, jis save vadino eiliniu prancūzu. Dėmesys ir emocijos atslūgo, o nepatenkinti dabartiniu šalies vadovu François Hollande’u ir jo vedamais socialistais netruko dairytis alternatyvų.
Rimčiausiai atrodė į nerūpestingų atostogų šurmulį paniręs N. Sarkozy. Tad jo politinės atostogos truko neilgai.
Krizė dešiniosios pakraipos partijoje Sąjungoje už liaudies judėjimą (UMP), susipešus dviem kandidatams į vadovo postą, privertė jį trumpam grįžti į partiją ir pasinaudojus savo autoritetu padėti išspręsti melodrama virstantį konfliktą.
Dar anksčiau, vasarą, jis viešai sukritikavo prezidentą F. Hollande’ą dėl to, kad jis daro per mažai dėl Sirijos.
Šiaip jau kadenciją baigęs prezidentas apdairiai vengia žiniasklaidos. Ir pasirodo pirmuosiuose puslapiuose, regis, tiktai tada, kai jam naudinga.
Štai kovą jis dešiniųjų savaitraščiui davė interviu, kuriame pareiškė, kad „gali būti priverstas” grįžti į politiką, atsižvelgdamas į padėtį Prancūzijoje.
Prancūzai reagavo – apklausose N. Sarkozy populiarumas vėl ėmė kilti, lyginant su pernai metais, kai dėl prezidento kėdės su F.Hollande’u besivaržęs dešinysis buvo ne itin mėgstamas.
Nepavydėtina padėtis
Viskas lyg ir būtų klostęsi sėkmingai dedant pamatus napoleoniškam N. Sarkozy grįžimui į politiką, jei ne sena, lyg įkyrus ir tamsus šešėlis besivelkanti byla. Dabar N. Sarkozy padėtis nepavydėtina. Jei teismas jį pripažintų kaltu, N. Sarkozy grėstų maksimali 3 metų nelaisvės bausmė ir bauda.
Ironiška, jog tokia bylos baigtis arba užtrukęs jos nagrinėjimas N. Sarkozy galėtų užkirsti kelią kovoti dėl aukščiausio posto lygiai taip pat, kaip ir jo buvusiam varžovui Dominique’ui Straussui-Kahnui.
Pastarasis dėl teisinių problemų 2011 m. turėjo pasitraukti iš kovos dėl socialistų vedlio prezidento rinkimuose ir vietą užleido F.Hollande’ui.
Žinia apie ketvirtadienį vakare pareikštus oficialius kaltinimus nuvilnijo per visus šalies dienraščius.
„Kaip perkūnas iš giedro dangaus”, – taip žinią apibūdino kairieji dienraščiai. „Tai blogas smūgis ne tik asmeniui, bet ir visam šalies politiniam gyvenimui”, – vedamajame rašė „Midi libre”.
Kairieji viešai nepiktdžiugiauja
Bordo teismo sprendimas supykdė Prancūzijos konservatorius, o UMP nariai viešai pasmerkė „teisinį priekabiavimą”, bet kairieji laikėsi santūriai.
Prezidentūra atsitvėrė tylos siena ir atsisako teikti bet kokius šio įvykio komentarus. Socialistų partijos atstovas spaudai Davidas Assouline’as tepasakė, kad kaltinimų pareiškimas yra „blogai buvusiam Respublikos prezidentui”, ir paprašė gerbti nekaltumo prezumpciją.
Stipriausiai sureagavo kraštutinės dešinės partijos Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen – politikė pareikalavo, kad N. Sarkozy nedelsdamas pasitrauktų iš Konstitucinės Tarybos, nes „jo dabartinė situacija trukdo jam atlikti pavestas funkcijas vadovaujantis neutralumo ir nešališkumo kriterijais”.
„N. Sarkozy grįžimas į viešąjį gyvenimą su šia byla gerokai skiriasi nuo to, kurį jis įsivaizdavo”, – ironijos neslėpė politikė.
Ir tai ne keista. Mat ne valdžioje savo reputaciją skandinantys kairieji, o būtent nacionalistai yra vertinami kaip rimti N. Sarkozy varžovai, iš jo atėmę nemažai balsų per pastaruosius rinkimus.
Nemalonumai turtuolę užklupo senatvėje
„L’Oreal” paveldėtojos Liliane Bettencourt finansiniai reikalai retai dingsta iš žiniasklaidos. Grožio imperijos paveldėtoją pastaruoju metu prislėgė nemalonūs rūpesčiai.
Tik pernai ji pagaliau atsikratė Seišelių valstybėje salos. Moteris 1997-aisiais už 18 mln. dolerių (72 mln. litų) įsigijo Seišelių valstybei priklausančią Daroso salą. Įtarta, kad pareigūnams nepranešdama apie pirkinį turtuolė siekė išvengti mokesčių.
L. Bettencourt vėliau prisipažino, kad ji iš tikrųjų vengė mokėti mokesčius už pinigus, laikomus užsienio bankų sąskaitose. Tad 2011 metais prancūzų pareigūnai, sužinoję apie salą, nurodė turtuolei sumokėti beveik 108 mln. eurų mokesčių.
Darosas L. Bettencourt iškart tapo lyg akmuo po kaklu. Todėl turtingiausia Prancūzijos moteris salą pardavė. Salą už 60 mln.eurų (beveik 169 mln. litų) dolerių įsigijo kompanija, siejama su Šveicarijoje įsikūrusia labdaros organizacija „Save our Seas Foundation”.
Pernai L. Bettencourt teko pasitraukti iš „L’Oreal” direktorių tarybos ir užleisti vietą 25-erių metų anūkui Jeanui-Victorui Meyersui.
2011 m. spalį turtingiausia Europos moteris L. Bettencourt ir visos jos turtas teismo sprendimu perėjo jos dukters ir dviejų anūkų globon. Toks teismo sprendimas priimtas po to, kai L. Bettencourt buvo nustatyta Alzhaimerio liga.
Teismo procesas šioje byloje truko apie trejus metus, mat savo turto senolė buvo įsikibusi ir iki pat nuosprendžio nesutiko atiduoti vaikams.
Klampina 150 tūkstančių eurų
Tyrimas, Prancūzijoje vadinamas Bettencourt atveju, prasidėjo 2010-aisiais, kai buvęs milijardierės buhalteris pareiškė policijai matęs, kaip prieš trejus metus buvęs jos patikėtinis Patrice’as de Maistre’as reikalavo 150 tūkst. eurų grynaisiais, norėdamas juos duoti Ericui Woerthui, buvusiam N. Sarkozy kampanijos iždininkui.
Teisėjas tiria, ar N. Sarkozy pasinaudojo garbaus amžiaus moters silpnumu prašydamas iš jos pinigų, kad finansuotų savo sėkmingą 2007 metų kampaniją.
Keli milijardierės aplinkos žmonės patvirtino matę N. Sarkozy tuo metu ir teigė, kad jis buvo susitikęs su ponia Bettencourt.
Pats N. Sarkozy tikina lankęsis milijardierių namuose tik kartą per savo rinkimų kampanijos laikotarpį, kad susitiktų su Andre Bettencourt’u, „L’Oreal” paveldėtojos vyru, kuris vėliau, 2007 metų lapkritį, mirė. Jis tikino iš ponios Bettencourt niekada nepaėmęs ir neprašęs nė cento.
