Katastrofoje brolio dvynio, prezidento Lecho Kaczynskio netekęs didžiausios opozicinės Teisės ir teisingumo partijos (TTP) vadovas Jaroslawas Kaczynskis boikotavo visus vyriausybinius renginius ir su gausiu būriu šalininkų rengė savus.
Daugiatūkstantines gedulo eitynes TTP pavertė protestų mitingais, kuriuose valdantieji buvo kaltinami kartu su Rusija inicijavę katastrofą ir trukdantys atskleisti tiesą.
Metinių išvakarėse valstybinė televizija TVP parodė du dokumentinius filmus apie katastrofą. Bet aistrų tai neapmalšino, nebent priešingai.
Žibalo į ginčų ugnį įpylė ir Rusijos žiniasklaida, paskleidusi melagingą informaciją apie tai, kad Lenkija reikalauja teisės katastrofos vietoje Smolenske pastatyti milžinišką memorialą.
Neaiškūs Kremliaus žaidimai
Likus kelioms dienoms iki metinių įtakingas Rusijos dienraštis „Izvestija” parašė, jog Lenkija reikalauja, kad Smolensko gubernatorius išskirtų žemės 115 metrų ilgio paminklui, katalikiškai koplyčiai ir muziejui.
Rusijos Dūmos kontroliuojamas laikraštis parašė, kad Lenkija reikalauja suteikti paminklui didesnį plotą nei Raudonoji aikštė Maskvoje, ir apkaltino Varšuvą imperiniais užmojais.
Smolensko gubernatorius Aleksandras Ostrovskis laikraščiui pareiškė, kad toks didžiulis memorialas žeistų vietos gyventojus, karo veteranus.
Gubernatorius pareiškė nenusileisiąs reikalavimui, o laikraštis pridūrė, kad toks memorialas įžeistų palikuonius tų didvyrių, kurie prieš keturis šimtus metų iš Kremliaus išvarė lenkų okupantus.
Kam naudingi ginčai?
„Izvestija” straipsnis papiktino Lenkijos diplomatus, kurie priminė, kad memorialo projektus kuria bendra abiejų šalių komisija, o Varšuva esą tikrai neplanuoja milžiniško paminklo.
Šis diplomatinis konfliktas daliai lenkų sustiprino įtarimus, kad Maskva arba yra susijusi su katastrofa, arba siekia ją panaudoti norėdama kiršinti.
Tai, kad Maskva vis negrąžina Varšuvai lėktuvo nuolaužų, įtarimų sukėlė net buvusiam JAV prezidento patarėjui užsienio politikos klausimams Zbigniewui Brzezynskiui. Jis pareiškė, jog Rusija galimai suinteresuota tuo, kad lėktuvo katastrofa keltų nesibaigiančius ginčus Varšuvoje.
Du skirtingi filmai
Lenkijos valstybinės televizijos TVP vadovybė iš pradžių atsisakė parodyti TTP šalininkės, režisierės Anitos Gargas sukurtą dokumentinį filmą „Katastrofos anatomija” – mat šis filmas propaguoja idėją, kad lėktuvas buvo susprogdintas.
TTP šalininkams ėmus kaltinti, kad tokiu būdu vyriausybė nori nuo tautos nuslėpti teisybę, TVP nutarė parodyti šį filmą kartu su kitu, sukurtu kanadiečių. Pastarieji filmą „Prezidento mirtis” susuko tarptautinės televizijos kanalo „National Geographic” prašymu ir akcentavo oficialios komisijos išvadas, kad katastrofa įvyko dėl pilotų kaltės.
Nors sociologinė apklausa paliudijo, kad dauguma lenkų teigiamai įvertino TVP sprendimą parodyti abu filmus, ekspertai teigia, kad A.Gargas juosta gali padidinti sąmokslo šalininkų gretas ir radikalumą.
Juolab kad TTP lyderis J. Kaczynskis dar atviriau ėmė kalbėti, kad sąmokslo gijų reikėtų ieškoti Varšuvoje. Politologai spėja, jog pats J. Kaczynskis turbūt netiki, kad lėktuvas buvo susprogdintas, tačiau naudojasi šia manipuliacija siekdamas padidinti partijos populiarumą.
Beje, tarsi įsiklausęs į tautiečių nepasitenkinimą dėl negrąžinamų lėktuvo nuolaužų, D.Tuskas dar sausio mėnesį apkaltino Maskvą piktavališku vilkinimu. Bet to TTP negana – J.Kaczynskio partija kaltina vyriausybę nespaudžiant Maskvos, kuriai Varšuva esą linkusi mažų mažiausiai nuolaidžiauti arba yra susimokiusi su Kremliaus režimu.
Sąmokslo teorija gaji
2010-ųjų balandžio 10 d. prie Smolensko sudužo Lenkijos vyriausybinis lėktuvas Tu-154. Jis į Katynės aukų pagerbimo ceremoniją gabeno prezidentą L. Kaczynskį, aukštus Lenkijos politikos, karinių pajėgų atstovus. Katastrofos metu žuvo visi juo skirdę 97 žmonės.
Rusų ir lenkų tyrimo komisijos pateikė skirtingas išvadas, kas kaltas dėl katastrofos. Rusijos tyrėjų nuomone, kalti buvo orlaivio pilotai, o Lenkijos kolegos tvirtino, kad prie nelaimės sukėlimo prisidėjo ir rusų dispečeriai. Tad nenuostabu, kad netyla sąmokslo teorijos.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas palaikė specialiosios ekspertų grupės įkūrimą ir nurodė jai demaskuoti visus sąmokslo šalininkų teiginius, tačiau abejojančių kol kas įtikinti vis nepavyksta.
Paskutinė sociologinė apklausa paliudijo, kad 52 procentai lenkų teigia nežinantys, kodėl įvyko katastrofa.
Manoma, kad sumaištį kelia ir melaginga TTP propaganda, ir kontroversiška Rusijos pozicija bei tyrėjų klaidos.
Tai, kad Maskvoje buvo supainiotos karstuose gulinčių pavardės ir vėliau Lenkijoje teko atlikti kelis perlaidojimus, padidino abejones dėl Rusijos tyrėjų darbo.
Be to, kai kuriuos faktus Rusijos ir Lenkijos tyrėjai aiškino skirtingai, o tai irgi nepadidino pasitikėjimo.
Didžiausią meškos paslaugą vyriausybei padarė tai, kad atsirado keli vietos ir užsienio aeronautikos ekspertai, kurie ėmė ginti absurdišką sprogimo lėktuve teoriją.
Ši teorija nurungė kitas sąmokslo versijas – lėktuvas sudužo dėl dirbtinio rūko, dėl dirbtinių ryšio trukdžių bei lėktuvo aparatūros sugadinimo, įvykdyto pasitelkus kosmoso palydovus.
