Ministras pirmininkas Davidas Cameronas vadovavo pagiriamosioms kalboms per specialią Bendruomenių Rūmų sesiją, kuri buvo surengta atšaukus deputatus iš velykinių atostogų, 87 metų M. Thatcher pirmadienį mirus.
„Tegul tai bus jos epitafija, kad ji vėl padarė šią šalį didžia“, - kalbėjo D. Cameronas apie savo pirmtakę konservatorę pilnoje parlamento žemųjų rūmų salėje.
„Ji apibrėžė ir ji įveikė didžius savo meto iššūkius ir teisinga, kad parlamentas buvo atšauktas apibūdinti mūsų pagarbos“, - sakė D. Cameronas, vadovaujantis Konservatorių partijai, kuriai kažkada vadovavo M. Thatcher.
Specialios Bendruomenių Rūmų sesijos yra įprastos buvusiems ministrams pirmininkams, bet paprastai būna trumpos. M. Thatcher buvo skirtos daugiau kaip septynios valandos, kurios atspindėjo jos, kaip vienos garsiausių britų politinių figūrų, statusą.
Vis dėlto M. Thatcher palikimas vis dar kelia įnirtingus ginčus.
Deputatai gyrė virtinę jos pasiekimų, pradedant griozdiškos valstybinės pramonės privatizacija ir baigiant Folklandų salų atgavimu po Argentinos 1982 metų invazijos. Kažkada tai buvo prieštaringai vertinamos priemonės, dėl kurių dabar sutaria ir vyriausybė, ir opozicija, ir tai galbūt yra didžiausias M. Thatcher pasiekimas.
Tarp pagyrų kai kurie parlamentarai iškėlė neigiamus jos laisvosios rinkos ekonomikos politikos padarinius: nedarbą, uždarytas pramonės šakas, pakrikusius socialinius ryšius.
Pagrindinės opozicinės Leiboristų partijos lyderis Edas Milibandas sakė, kad M. Thatcher buvo „unikali ir iškili figūra, ... ministrė pirmininkė, kuri charakterizuoja savo amžių“.
Tačiau jis taip pat sakė, kad kalnakasių bendruomenių gyventojai buvo palikti „pikti ir apleisti“, kai ji po atkaklaus streiko uždarė šalies anglių šachtas, o gėjai „pasijuto paniekinti“ 9-ajame dešimtmetyje vyriausybės priimto 28-ojo skyriaus, kuriuo buvo uždrausta tai, kas vadinama homoseksualizmo skatinimu.
Leiboristų partijos parlamentarė Glenda Jackson, 8-ojo dešimtmečio aktorė ir „Oskaro“ laureatė, sulaukė kitų deputatų pikto šaukimo, kai ėmėsi griežtai kritikuoti M. Thatcher palikimą.
„Šiai šaliai buvo padaryta baisi socialinė, ekonominė ir dvasinė žala, - sakė ji Bendruomenių Rūmams. - Dideliu laipsniu dramatiškiausia ir baisiausia tečerizmo apraiška matėsi ne tik Londone, bet ir visos šalies municipalitetų rajonuose, kur kiekvienos parduotuvės prieduris, kiekvieną naktį tapdavo miegamaisiais, svetainėmis ir vonios kambariais benamiams“.
Škotų ir airių nacionalistų deputatai kalbėjo apie gilias žaizdas, kurios dar neužgijo. Škotijos nacionalinės partijos parlamentaras Angusas Robertsonas sakė, kad škotai „niekada nepamirš ir niekada neatleis“ už nepopuliarų pagalvės mokestį, kuris Škotijoje buvo įvestas metais anksčiau nei visoje šalyje.
Keli kairiųjų deputatai išvis nedalyvavo specialiojoje sesijoje; tarp jų yra buvęs būstų ministras Johnas Healey, kuris sakė, jog M. Thatcher „palikimas yra pernelyg geliantis, kad būtų pagrindo šiai pretenzijai į nacionalinį gedulą“.
Nesutarimai dėl M. Thatcher palikimo virto debatais apie valstybės išlaidas jos laidotuvėms, kurios balandžio 17 dieną įvyks Šv.Pauliaus katedroje ir kuriose dalyvaus karalienė Elizabeth II bei žymūs asmenys iš viso pasaulio.
Vienintelį kitą kartą ministro pirmininko laidotuvėse karalienė dalyvavo 1965 metais, kai buvo laidojamas Britanijos Antrojo pasaulinio karo laikų lyderis Winstonas Churchillis.
M. Thatcher sūnus Markas sakė, kad velionė ministrė pirmininkė „būtų labai pagerbta ir susikuklinusi“ dėl karalienės dalyvavimo jos laidotuvėse.
Dalį M. Thatcher laidotuvių, per kurias velionei bus pareikšta visa karinė pagarba, išlaidų apmoka šeima, bet kitą dalį apmokės valstybė.
Mokesčių mokėtojai taip pat apmokės sąskaitas deputatams, kurie turėjo sutrumpinti atostogas, kad dalyvautų trečiadienio specialiojoje sesijoje. Jie gali paprašyti apmokėti iki 3,7 tūkst. svarų kelionės išlaidų.
Užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as sakė, kad teisinga paminėti „istorinių proporcijų lyderę šalies istorijoje“.
BBC jis sakė: „Manau galime sau leisti prisidėti prie laidotuvių“.
Tūkstančiai žmonių turėtų susirinkti stebėti, kaip M. Thatcher karstas kitą savaitę iš parlamento rūmų bus vežamas į katedrą, dalį kelio - katafalku, o tada - žirgų traukiamu lafetu.
Šimtai sausumos pajėgų, karinio jūrų laivyno ir oro pajėgų karių pakeliui budės garbės sargyboje. Į pačią katedrą karstą įneš kariai iš junginių, kariavusių 1982 metų Folklandų kare, kuris buvo labai rizikinga, bet triumfu pasibaigusi M. Thatcher karinė kampanija. Pajėgų orkestrai ir artilerijos saliutai taip pat bus dalis kruopščiai rengiamos ceremonijos.
Policijos ir saugumo pareigūnai rengiasi galimiems protestuotojų prieš velionę trukdymams, galbūt - jų šventėms, ar Airių respublikonų armijos (IRA) disidentų išpuoliams.
Airių kovotojai M. Thatcher valdymo metais, nuo 1979-ųjų iki 1990-ųjų, nužudė kelis jos sąjungininkus, o 1984-aisiais susprogdino bombą Braitono viešbutyje „Grand Hotel“, kur tuo metu vyko Konservatorių partijos suvažiavimas. M. Thatcher tada nenukentėjo, bet žuvo penki kiti žmonės.
Folklando salos pagerbs M. Thatcher Folklando salos planuoja paskelbti gedulo dieną per M. Thatcher laidotuves, pagerbdamos buvusią Didžiosios Britanijos premjerę, kuri 1982 metais stojo į karą su Argentina, kad susigrąžintų šią teritoriją. Salos vyriausybė nurodė, kad ateinantį trečiadienį, tuojau po velionės lyderės laidotuvių, bus surengtos gedulingos pamaldos sostinėje Stenlyje esančioje Kristaus Bažnyčios katedroje. M. Thatcher mirė pirmadienį, patyrusi insultą, būdama 87 metų. Britanijoje daugelis laiko sprendimą pasiųsti karines pajėgas išvaduoti Folklando salų po Argentinos invazijos M. Thatcher politikos kulminacija. „Jis bus amžinai prisimenama šiose salose dėl savo ryžto pasiųsti kovinę grupę, kad išvaduotų mūsų namus po Argentinos invazijos 1982 metais, - sakė Folklando salų įstatymų leidžiamosios asamblėjos narys Mike'as Summersas. - Jos draugystės ir palaikymo bus smarkiai pasigendama, ir visada būsime dėkingi už viską, ją ji padarė dėl mūsų.“ Folklando salų gyventojai anksčiau šį mėnesį triuškinama 99,8 proc. balsų dauguma pasisakė už tai, kad jų teritorija liktų Didžiosios Britanijos dalimi, nors Argentina šį referendumą laiko neturinčiu jokios reikšmės. 1982 metais vykęs karas nusinešė iš viso 649 argentiniečių ir 255 britų gyvybes. Įtampa tarp abiejų šalių vėl padidėjo pastaraisiais metais, kai Britanija leido ieškoti naftos telkinių vandenyse prie Folklando salų.
