Jis teigė, kad europiečius glaudžiau bendradarbiauti gynybos srityje skatina pasikeitusi Jungtinių Valstijų pozicija.
„Labai tikimės, kad Lietuvos pirmininkavimas sugrąžins dinamiką darbų, susijusių su bendrąja gynyba, kokią suteikė Lenkija per savo pirmininkavimą 2011 metų pabaigoje“, - interviu Vilniuje sakė ministras.
T. Siemoniakas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos pirmininkavimo metu gruodžio pabaigoje saugumo ir gynybos klausimai bus aptariami Europos Vadovų Taryboje.
„Sakiau ministrui Juozui Olekui - arba pasistengsime ir gruodžio mėnesį pagreitinsime darbus dėl bendros saugumo ir gynybos politikos, arba niekas nepasikeis, ir vėl stovėsime vietoje. Čia Vokietijos, Prancūzijos ir Vyšegrado grupės šalių požiūris yra panašus“, - kalbėjo ministras.
Kai kurios šalys, tarp jų - Lietuva ir Didžioji Britanija, kurį laiką atsargiai vertino bendros ES saugumo ir gynybos politikos stiprinimą, nuogąstaudamos, kad tai gali susilpninti transatlantinius ryšius ir NATO.
„Mes šitas baimes, ypač Didžiosios Britanijos, žinome ne vienus metus. Bet atrodo, kad situacija kitokia nei buvo prieš kelerius metus. Pačios Jungtinės Valstijos - NATO ramstis - apeliuoja ir ragina Europos valstybes skirti daugiau dėmesio ir daugiau angažuotis“, - teigė ministras.
Jo nuomone, Lietuva „labai teisingai savo pirmininkavimo dokumentuose nurodo santykių svarbą tarp NATO ir ES“.
„Mūsų atveju - Lietuvos, Lenkijos ir kai kurių kitų valstybių - kolizijos jokios nėra, nes esame ir NATO, ir ES nariai. Čia verta atkreipti dėmesį į tai, kad buvimas ES duoda galimybes atsiverti į tokias svarbias šalis kaip, pavyzdžiui, Švedija, kuri nėra NATO šalis“, - teigė T. Siemoniakas.
Lietuvos pirmininkavimo ES darbotvarkėje bendra saugumo ir gynybos politika užima gana svarbią vietą. Rugsėjo pradžioje šia tema rengiama tarpparlamentinė konferencija Seime, į kurią pakviesta ES išorės politikos vadovė Catherine Ashton ir NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.
Rugsėjį Vilniuje taip pat rengiamas neformalus ES gynybos ministrų susitikimas.
Lenkijos priešraketinė gynybos sistema gali tapti regioniniu projektu Lenkijos kuriama priešraketinės gynybos sistema gali tapti regioniniu projektu, tačiau deryboms su partneriais dar nepribrendo laikas, per vizitą Lietuvoje pareiškė Lenkijos gynybos ministras T. Siemoniakas. „Mes atviri tam, kad šis projektas taptų regioninio bendradarbiavimo projektu“, - interviu sakė Lenkijos ministras. Perklaustas, ar Varšuva kviečia Vilnių kartu plėtoti priešraketinės gynybos pajėgumus, T. Siemoniakas teigė, kad partnerių paieška bus kitas etapas, kuriam dar nepasirengta. „Mes norime, kad šitos programos būtų atviros ir nukreiptos į mūsų partnerius iš ES ir NATO. Bet manau, kad per anksti kalbėti apie detales. Be abejo, noriu pabrėžti, ypač po šios dienos labai sėkmingų pokalbių, kad Lietuva yra mūsų labai svarbus partneris bendradarbiaujant karinėje srityje“, - ketvirtadienio vakarą interviu Vilniuje sakė ministras. „Tačiau tai tokio kalibro dalykai, kuriuos prieš paskelbiant viešai turi būti surengtos labai konkrečios ir detalios derybos. Iš kitos pusės, mes Lenkijoje turime patys tiksliai žinoti, ką ir kam galime pasiūlyti, o kol kas dar nesame tokio etapo pasiekę“, - kalbėjo T. Siemoniakas. „Penktadienį mūsų prezidentas pasirašys įstatymą, garantuojantį finansavimą projektui oro ir tame tarpe priešraketinei gynybai artimiausiems metams. Iš kitos pusės, mes dar vykdome darbus, kad nustatytume, kokios koncepcijos, kokios galimybės galėtų mus dominti. Partnerių paieška yra dar kitas etapas“, - teigė jis. Ministras pabrėžė, kad Lenkijos plėtojama priešraketinės gynybos sistema yra „elementas bendros sistemos, kurią stato ir Jungtinės Valstijos“. Jo teigimu, Lenkijos projektas niekaip nesusijęs su JAV sprendimu atsisakyti vieno iš priešraketinės gynybos sistemos elementų Europoje, nes Varšuva apie savo planus pranešė dar gerokai anksčiau. „Tai, kas yra statoma NATO ir Jungtinių Valstijų, yra priešraketinė gynyba nuo vidutinio nuotolio raketų, tačiau mūsų pačių sistemą norime sukurti tam, kad būtų galima gintis nuo trumpo nuotolio raketų“, - paaiškino T. Siemoniakas. JAV kovo mėnesį paskelbė atsisakanti ketvirtosios priešraketinės gynybos fazės, kuri turėjo būti jau įgyvendintų trijų fazių modernizacija, skirta raketų, nukreiptų į Jungtines Valstijas ir skriejančių per Europą, perėmimui. Pareigūnų teigimu, Europai, taip pat Lietuvai, svarbiausia, kad JAV laikytųsi pažado įgyvendinti antrąją ir trečiąją fazes, kurios apima radarus ir raketas gaudykles Rumunijoje ir Lenkijoje. Šiuos etapus, kurie nukreipti apsisaugoti nuo Irano raketų, numatoma baigti iki 2018 metų. Juos įgyvendinus, priešraketiniu skėčiu būtų padengta visa NATO europinė teritorija. Lenkija apie naujas regioninio saugumo iniciatyvas regione prakalbo praeitas metais. Liepos mėnesį susitikęs su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku, tuometinis premjeras Andrius Kubilius teigė, kad jam buvo pristatytos „tokios iniciatyvos, kurios apima platesnio centrinės ir šiaurės Europos regiono saugumo plėtojimo ir stiprinimo dalykus“. Tuometinis premjeras tai pavadino „naujomis ir įdomiomis idėjomis“, tačiau daugiau detalių atskleista nebuvo.
