Europos Sąjungoje 2012 m. gyveno 503 milijonai 663 tūkstančių 601 žmogus. Šiuos duomenis vienetų tikslumu statistikos agentūrai „Eurostat“ padeda gauti šalių narių statistikos departamentai. Tačiau iki šiol nebuvo vieningos sistemos, kaip šalys turi skaičiuoti demografinius rodiklius. Tikslumo ir vieningumo pasigedo Europos Komisija.
Pasirodo, kad ES trūksta ne tik vieningos gyventojų skaičiavimo sistemos, bet ir apibrėžimo, kas yra nuolatinis gyventojas. EK siūlo juo vadinti daugiau nei 12 mėnesių toje ES šalyje nuolatos gyvenantį žmogų.
Vadinasi, į kitą valstybę daugiau kaip metams išvykę ir tai deklaravę asmenys nebūtų laikomi šalies, kurios piliečiai yra, gyventojais.
Nors tokia apibrėžtis nėra palanki didelę emigraciją patiriančių šalių demografiniams rodikliams, tačiau Lietuvoje nuolatiniai gyventojai skaičiuojami būtent pagal tokią nuostatą.
Be to, Europos Komisija siekia, kad duomenys apie gyventojų skaičių būtų kuo išsamesni, renkami panašiu laikotarpiu, nes taip būtų galima daryti išsamų jų palyginimą.
„Gyventojų skaičius ir jų sudėtis yra vienas svarbiausių demografinių duomenų. Pagal jį apskaičiuojamas šalies BVP vienam gyventojui, tenkantis lovų kiekis ligoninėje ir kiti svarbūs dalykai.
Tai esminis statistinis rodiklis, tačiau jo teisinio reglamentavimo iki šiol trūko“, - lrytas.lt teigė Lietuvos Statistikos departamento direktorės pavaduotoja Dalia Ambrozaitienė.
ES valstybės iki šiol naudoja skirtingas demografinės statistikos rinkimo, apdorojimo ir persiuntimo EK sistemas, trūksta ir vieningo skaičiavimo modelio.
Pavyzdžiui, Lietuvoje gyventojų skaičius gaunamas išanalizavus ne tik natūralios kaitos, t.y. mirčių ir gimimų duomenis, bet ir atsižvelgiant į išvykusių ir atvykusių žmonių skaičių.
Kitose šalyse tokie skaičiavimai remiasi gyventojų surašymo duomenimis, iš jų atimant ir pridedant metinį mirčių ir gimimų skaičių.
„Duomenis apie gyventojų skaičių ir sudėtį „Eurostat“ mes teikėme dar iki įstojimo į ES. Mūsų skaičiavimai atitinka europinius standartus ir yra vieni kokybiškiausių visoje ES“, - teigė D. Ambrozaitienė.
Bendros taisyklės, dėl kurių ketvirtadienį balsavo Europos Parlamento nariai, padėtų surinkti kokybiškesnius demografinius duomenis. Parlamentarai pritarė kolegų pasiūlytoms pataisoms, šis klausimas dar bus svarstomas ES Taryboje.
Silpnės atstovavimas Lietuvai Tačiau šį klausimą svarstant EP, pasigirdo būgštavimų, kad naujos taisyklės gali turėti neigiamų rezultatų didelę emigraciją patiriančioms šalims.
Pirmiausia todėl, kad nuo 2014 m. lapkričio keičiasi balsavimo ES Taryboje tvarka. Dalis sprendimų bus priimami dvigubos daugumos principu, pagal kurį reikės ne tik mažiausiai 55 proc. ES šalių narių sutikimo, bet tose šalyse turi gyventi nemažiau kaip 65 proc. ES gyventojų.
Vadinasi, silpnės mažą gyventojų skaičių turinčių šalių balsas.
Pagal gyventojų skaičių šaliai tenka ir nacionalinių atstovų skaičius Europos Parlamente. Lietuva jau renka nebe 13 kaip iš pradžių, o 12 EP narių.
Kitais metais vyksiančiuose EP rinkimuose Lietuvos piliečiai rinks11 atstovų, nes vienas šalies mandatas atiduotas prie ES prisijungsiančiai Kroatijai.
Ylos maiše nepaslėpsi
Būgštaujama ir dėl mažėsiančios finansinės paramos, tačiau lrytas.lt kalbintas Lietuvos diplomatas teigė, kad tiesioginio ryšio tarp gyventojų skaičiaus ir skiriamos paramos nėra, mat demografiniai rodikliai nėra lemiamas faktorius.
Kur kas daugiau dėmesio skiriama šalies išsivystymo lygiui.
„Kita vertus, parama negali viršyti tam tikro procento valstybės BVP. Logiška, kad kuo daugiau gyventojų, tuo didesnis BVP“, - teigė kalbintas diplomatas.
EP narė Vilija Blinkevičiūtė teigė, kad EK siūlomame reglamente pavojaus Lietuvos pozicijai neįžvelgia ir pabrėžė vieningos sistemos svarbą.
„Šiame reglamente nematau jokių grėsmių Lietuvai. Demografiniai duomenys yra labai reikalingi ekonominiams, socialiniams, užimtumo sprendimams.
O kad Lietuvoje yra didelė emigracija, nepaslėpsime. ES institucijos jau seniai šią problemą žino. Statistikos neiškraipysime ir ylos maiše nepaslėpsime. Užtat reikia sprendimų, kad šios tendencijos keistųsi.
Būtina kurti saugias, gerai apmokamas darbo vietas, gerinant sąlygas derinti karjerą ir šeimą. Tai ilgas, bet įmanomas procesas“, - teigė V. Blinkevičiūtė.
Trijų milijonų nebėra
Tačiau kol tokių sprendimų trūksta, Lietuvos demografinės prognozės išlieka nekokios. Statistikos departamento duomenimis, kurį laiką viršijęs 3 milijonus, nuolatinis gyventojų skaičius sumažėjo iki 2 mln. 970 tūkst.
„Prognozės nedžiugina, juolab, kad pastebimas ir visuomenės senėjimas. Šios tendencijos nėra tokios ryškios šalyse, į kurias dažniausiai išvyksta Lietuvos piliečiai“, - teigė D. Ambrozaitienė.
Duomenys rodo, kad gyventojų skaičius labiausiai auga Ispanijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje.
Priešingos tendencijos - Rytų Europos šalyse. Pavyzdžiui, Rumunija per 6 metus neteko milijono piliečių. Smarkus gyventojų mažėjimas stebimas Bulgarijoje ir Baltijos šalyse.
„Eurostat“ duomenimis, ir ateityje Lietuvoje bus viena tų valstybių, kur gyventojų sumažės daugiausiai.
