Privačios ispanų įmonės darbo skelbime ieškoma anglų kalbos mokytojo. Nurodomas reikalavimas – anglų turi būti gimtoji kandidato kalba. Dėl šios priežasties puikiai angliškai kalbančios lietuvės Aliutės kandidatūra buvo atmesta. Tad Europos Komisija nusprendė padėti Aliutei. Tiesa, tai nepatinka daliai ES valstybių.
Pagal ES teisę, kalbiniai reikalavimai darbe turi būti adekvatūs ir negali būti pagrindu atmesti iš kitos ES šalies atvykusio darbuotojo kandidatūros. Tačiau panašių teisės pažeidimų kaip pasitaikė Aliutei – dar apstu.
Kad ir lenko Lukaszo situacija. Nyderlanduose jis dirba statybose, bet už tokį patį kaip ir olandų darbą jis gauna mažesnį atlygį. Tokią diskriminaciją draudžia ES teisė, tad Lukaszas galėtų kreiptis į teismą. Tačiau tam reikia žinių, be to, tai jam kainuotų daug laiko ir pinigų.
Tai tik rašytiniai pavyzdžiai, tačiau manoma, kad tokių aliučių ir lukaszų visoje ES - tūkstančiai. Tad EK jiems suskubo į pagalbą, pristatydama priemones, skatinsiančias darbuotojų mobilumą ir kovosiančias prieš jų diskriminaciją kitose ES šalyse.
Europoje – 2 mln. tuščių darbo vietų
EK siūlo įkurti nacionalinius informacijos centrus, kuriuose ES darbuotojai migrantai ir jų darbdaviai gautų pagalbos ir informacijos apie turimas teises.
Manoma, kad būtent baimė ir nežinojimas dalį ES piliečių atbaido nuo galimybės dirbti kitoje bendrijos šalyje. „Kai kur nedarbo lygis gerokai didesnis nei kitose ES šalyse, tad tokiomis sąlygomis dar svarbiau padėti žmonėms, norintiems įsidarbinti kitoje valstybėje“, - teigė Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties komisaras Laszlo Andoras.
Remiantis naujausiais duomenimis, antroje 2012 m. pusėje 16 ES valstybių buvo beveik 2 mln. laisvų darbo vietų.
Atlikta apklausa parodė, kad apie 15 proc. ES gyventojų norėtų dirbti kitoje šalyje, bet to nedaro, baimindamiesi biurokratinių sunkumų. Dažniausiai europiečiai nežino kitos šalies įdarbinimo sistemos, stinga informacijos apie darbo sąlygas, užmokestį, karjeros galimybes, galimas socialines išmokas, lengvatas šeimos nariams ir vaikų švietimo galimybes.
Lrytas.lt paklaustas vienas EK pareigūnas patvirtino, kad dažni diskriminacijos atvejai ir dėl nepripažįstamų mokslo diplomų.
„Apie tokius atvejus mes žinome, tačiau pasiūlytos priemonės nekalba apie diplomų suvienodinimą. Kita vertus, jei lietuvė medicinos sesuo ES šalyje negauna darbo tik todėl, kad jos diplomas lietuviškas, jau būtų galima skųstis atitinkamoms institucijoms“, - teigė pareigūnas.
Komisaro L. Andoro nuomone, savo teisių nežinančius užsieniečius lengvai diskriminuoja darbdaviai. Tad pagal EK pasiūlymą, administracinius ar teisinius procesus prieš nesąžiningą darbdavį galėtų pradėti ne tik pats darbuotojas, bet ir profesinės sąjungos, nevyriausybinės ir kitos organizacijos.
Lietuviai statistiką viršija trigubai
Šiuo metu tik 3 proc. ES dirbančiųjų, t.y. apie 9,5 mln. gyventojų dirba kitoje ES šalyje. Dar 1,2 mln. asmenų gyvena vienoje šalyje, bet dirba kitoje.
„Nenorime dirbtinai didinti šio skaičiaus, bet turime padėti tiems, kurie nori rasti darbą užsienyje. Norime sukurti galimybes pasinaudoti darbuotojų judėjimo laisve ir bendrąja rinka“, - teigė L. Andoras.
Nors bendras ES vidurkis nėra didelis, tačiau atskirų šalių darbingo amžiaus žmonių migracija labai nevienoda. Statistika rodo, kad 2012 m. užsienyje dirbo per 142 tūkst. Lietuvos piliečių. Ir nors šis duomuo Lenkijoje ar Rumunijoje viršija milijoną, tačiau išvykstantys iš Lietuvos darbuotojai sudaro 11 proc. visų šalies dirbančiųjų. Tai vienas didžiausių procentų visoje ES.
Kai kas EK iniciatyvą vadina emigracijos skatinimu, tačiau pareigūnai įsitikinę, kad šios priemonės neturės įtakos kai kur ir taip masiškai vykstančiam „protų nutekėjimui“. EK skaičiavimais, šalis patiria didesnius nuostolius bedarbiui liekus gimtojoje šalyje nei jam emigravus į kitą valstybę. Esą, tokiais atvejais svečioje šalyje dirbantis pilietis gali net pasitarnauti savo šalies ekonomikai, siųsdamas namo uždirbtus pinigus.
Kritikams EK taip pat atkerta, kad pasikeitus ekonominei situacijai, užsidirbę pinigų ir įgiję darbinės patirties žmonės grįžta namo. Neva, tai rodo Lenkijos pavyzdys. Tačiau EK pabrėžė, kad ir pačios šalies interesas yra skatinti savo ekonomiką ir susigrąžinti išvykusią darbo jėgą.
Kova su išmokų turizmu
Tačiau šie EK pasiūlymai jau sulaukė kritikos. Kelios dienos prieš EK pareiškimą, keturios ES narės nusiuntė šiai institucijai laišką, prašydamos padėti kovoti su „socialinių išmokų turizmu“.
Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Austrijos ir Nyderlandų vidaus reikalų ministrai laiške teigė, kad dalis užsieniečių į jų šalis atvyksta tik dėl socialinių išmokų, o ne dėl galimybės dirbti. Šalys prašo EK leisti griežtai elgtis su tokiais imigrantais ir, vieną kartą išsiųstiems, uždrausti įvažiuoti į šalį.
Nors konkrečios tautybės laiške nenurodytos, manoma, kad omenyje turėti Rumunijos ir Bulgarijos piliečiai. Šalis dar labiau neramina tai, kad nuo 2014 m. sausio šioms dviems valstybėms nustos galioti pereinamasis laikotarpis ir jų piliečiai be jokių apribojimų galės vykti gyventi ar dirbti į kitas ES šalis.
Ypač daug sunkumų turtingosios bendrijos narės turi su romų tautybės migrantais, kurie yra sukūrę ištisą pasinaudojimo socialinėmis garantijomis sistemą.
Į keturių šalių nuogąstavimus EK reagavo šaltai. Atsakyta, kad šiame laiške nemažai skundų, tačiau jie nepagrįsti jokiais faktais ir skaičiais.
Be to, pabrėžta, kad ES teisė ir taip aiškiai apibrėžia, kad socialinės išmokos turi būti mokamos tik šalyje dirbančių užsieniečių šeimos nariams arba nuolatos šalyje gyvenantiems svetimšaliams. Be to, EK pirštu rodo į statistinius duomenis, pagal kuriuos 68 proc. užsienyje gyvenančių darbingo amžiaus žmonių turi darbus ir tik 9,3 proc. jo ieško. Tad EK mano, kad „socialinių išmokų turizmo“ baimė yra nepagrįsta.
Kiti kritikai teigia, kad tai gali paskatinti turtingųjų šalių piktnaudžiavimą iš krizės nukamuotų šalių atvykstančia pigia darbo jėga. Pastaruoju metu dėl to kritikuojama Vokietija, kuri, esą, už mažesnį atlygį į darbą priima Ispanijos, Italijos ir Graikijos piliečius.
Bet kuriuo atveju, EK pateiktiems darbo jėgos mobilumą gerinantiems pasiūlymams dar turės pritarti ne tik Europos Parlamentas, bet ir visos ES šalys. Panašu, kad diskusija bus įtempta.
