Lietuvai perėmus pirmininkavimą ES Tarybai planuojama, kad gerokai išaugs lietuvių vertėjų žodžiu paklausa ne tik Taryboje, bet ir Europos Parlamente. Tačiau EP Vertimo žodžiu generalinio direktorato Organizavimo ir planavimo direktorato vadovė Anna Grzybowska įsitikinusi, kad lietuvių kalbos vertėjai puikiai pasiruošę laukiančiam iššūkiui.
Daugiakultūrėje ir daugiakalbėje Europos Sąjungoje vertimo raštu ir žodžiu išlaidos per metus siekia maždaug 1 mlrd. eurų.
„Vienam bendrijos gyventojui tai kainuoja maždaug vieną puodelį kavos per metus. Priklausomai kur ir kokia kava geriama“, - teigia vertėjų žodžiu darbą EP planuojanti A. Grzybowska.
ES piliečiams išsidalinus vertimo kaštus, tenka po maždaug 7 litus per metus. Tačiau išlaidų kritikų pašnekovė klausia: „Ar ne didesnę kainą reikėtų mokėti, jei komunikacija vyktų tik viena kalba? Gimiau šalyje, kur tuo metu visa politinė komunikacija vyko rusiškai. Vien mintis grįžti prie vienos kalbos - ar tai būtų anglų, prancūzų ar bet kokia kita kalba, - man nepatiktų“, - teigė A. Grzybowska
- Kiek lietuvių vertėjų žodžiu dirba Europos Parlamente?
- Šiuo metu turime 10 nuolatinių ir dar apie 25 – 30 laisvai samdomų vertėjų, su kuriais reguliariai dirbame.
Be to, mums svarbu ne tik specialistų kiekis, bet ir tai, iš kelių kalbų jie gal versti. Kadangi darbo pobūdis šioje institucijoje daugiakalbis, skatiname darbuotojus ilgainiui prisidurti vis naujų užsienio kalbų, kad galėtų versti iš trijų keturių skirtingų kalbų.
Kol kas EP yra vienintelis vertėjas vokietis, galintis versti iš lietuvių į vokiečių kalbą. Kitais atvejais lietuvių kalbėtojų pasisakymus į užsienio kalbas verčia patys lietuviai.
Tiesa, vertimo poreikis gali pasikeisti po kitais metais vyksiančių EP rinkimų. Privalėsime atsižvelgti į lietuvių politikų pasiskirstymą politinėse frakcijose. Jei išrinktieji išsisklaidys po politines grupes, išaugs ir vertimo paklausa. Jei tautos atstovai koncentruosis keliose frakcijose, vertimo poreikis gali mažėti.
- Ar tai, kad tik vienas užsienietis per 9 metus išmoko lietuvių kalbą ir gali iš jos versti yra lietuvių kabinos specifika?
- Prieš keletą metų didžiausias susidomėjimas buvo rumunų ir lenkų kalbomis. Spėjame, kad rumunų populiarumo sulaukė dėl savo panašumo su romanų grupės kalbomis. Lenkų kalbos buvo pradėta mokytis dar prieš 2004-uosius, nujaučiant, kad šios kalbos paklausa labai išaugs. Tačiau tokių kalbų kaip bulgarų, estų, latvių, maltiečių mokosi taip pat nedaug vertėjų. Kita vertus, norint pasiekti tokį kalbos mokėjimo lygį, kokio mes iš vertėjų reikalaujame EP, reikia mažiausiai dviejų metų intensyvaus mokymosi. Tad gali būti, kad ateityje lietuvių kalbą mokančių kalbos specialistų kiekis didės.
- Kas pusę metų keičiasi ES Tarybai pirmininkaujanti šalis. Ar tai turi kokios nors įtakos vertėjų darbui EP?
- Taip, atgarsiai pasiekia ir mus. Pirmininkaujančios šalies atstovai dalyvauja Parlamento plenariniuose, komitetų posėdžiuose, kur pristato pirmininkaujančios šalies poziciją vienokiais ar kitokiais klausimais. Tą pusmetį pastebimai išauga tos kalbos vertėjų paklausa.
Pavyzdžiui, Kipro pirmininkavimo metu reikėjo užtikrinti daugiau vertimo iš ir į graikų kalbą. Panaši situacija kitą pusmetį turėtų būti ir su lietuvių kalba. Tikėkimės, kad ši graži kalba EP skambės dažniau.
- Tačiau Lietuvoje neapsisprendžiama – tarptautinėse daugiakalbėse institucijose verčiau kalbėti gimtąja ar kuria nors populiaresne kalba?
- Geriausia komunikacija tada, kai gali aiškiai išdėstyti tai, ką turi galvoje ir taip, kad tai suprastų kiti. Reikia pripažinti, kad nevisuose susitikimuose vertėjai gali dalyvauti. Neoficialiuose pokalbiuose, trumpuose dvišaliuose susitikimuose ar per kavos pertraukėles reikia gebėti komunikuoti kuria nors užsienio kalba.
Tačiau politinių susitikimų metu vertimas yra užtikrinamas, tad kodėl juo nepasinaudojus? Jei labai baiminamasi informacijos iškraipymo, vertėjams iš anksto galima perduoti paruoštą pranešimo tekstą. Tokiu atveju, kalbėtojas gali koncentruotis ties tuo, ką jis nori pasakyti, o ne kaip tai padaryti.
Šią situaciją palyginčiau su per ankštu, nepatogiu drabužiu.
Su juo taip gerai nesijauti ir nejudi kaip su kasdiene patogia apranga. Panašiai ir su užsienio kalba - jei jos žinios nėra puikios, reikėtų savęs paklausti, ar svarbiau laisvai pasakyti tai, ką nori ir dar leisti kitiems pasiklausyti gražios savo kalbos, o gal būti pragmatiškesniam ir rinktis daugelio suprantama užsienio kalba. Tai kiekvieno asmeninis apsisprendimas.
- Ar vertėjai dėl prasto vertimo sulaukia pastabų iš EP narių?
- Mūsų nuolatiniai klientai EP nariai, kurie mūsų per tamsintus vertimo kabinų stiklus nemato, bet neretai atpažįsta iš balso. Belsdama į medį turiu pasakyti, kad nepasitenkinimo reakcijų iš jų sulaukiame retai, kur kas daugiau - komplimentų. Nesu girdėjusi, kad nepasitenkinimą lietuviais vertėjais reikštų kuris nors Lietuvos politikas.
Vis dėlto, kai kurie Lietuvos atstovai šioje institucijoje prisipažįsta, kad klausosi ne lietuvių, o anglų kalbos vertimo. Motyvuojama didesne anglistų patirtimi ir platesne kalbų kombinacija. Ar galite užtikrinti, kad visų 23 ES kalbų vertėjai yra vienodi profesionalai?
Parlamentarai turi teisę klausytis ar pasisakyti ta kalba, kuria nori. Viena vertus, taip, anglų kalbos kabinoje yra daug labai patyrusių ir labai daug kalbų mokančių ir vertėjų. Kita vertus, nėra tokių vertėjų, kurie mokėtų visas kalbas. Taip, jaunoms kabinoms, tarp jų ir lietuvių, dar trūksta specialistų, kurie verstų iš trijų keturių ar net daugiau kalbų. Nesuprasdami kalbos, jie į lietuvių verčia klausydamiesi vertimo iš kitos kalbos. Bet tai nereiškia, kad išvers blogiau.
- Neįsigilinusiems gali pasirodyti, kad tokiame netiesioginiame vertime „sugedęs telefonas“ neišvengiamas.
- Vertėjai neverčia žodžių, jie verčia mintis. Be to, kai žmonės kalba, jie abejoja, pasikartoja, patikslina, daro pauzes, gestikuliuoja. Tad pirmasis vertėjas gali atmesti kiekvieną pasikartojimą, padvejojimą. Jis perteiks sukoncentruotą, bet neiškreiptą kalbėtojo mintį.
Be to, EP stengiamės išvengti dvigubų vertimų, pavyzdžiui iš graikų į prancūzų, iš prancūzų į anglų, iš anglų į lietuvių. Tokia grandinė jau galėtų turėti įtakos vertimo kokybei. Kai kas 2004-aisiais, kai prie ES prisijungė 10 naujų valstybių, prognozavo, kad iškils naujasis Babelio bokštas ir Europa ims nesusikalbėti. Praėjo beveik 10 metų, o žmonės ir toliau kasdien kalba skirtingomis kalbomis, ir toliau susikalba.
- Jūs kalbate apie tobulą, pamąstantį, pasikartojantį, neskubantį kalbėtoją. Bet yra ir akių nuo teksto nepakeliančių skaitovų. Kokią žinią pasiųstumėte Lietuvos politikams, kurie netrukus kolegoms kalbės vienoje iš ES institucijų?
- Didžiausia vertėjų problema ir kasdienis iššūkis – greitasis skaitymas. EP yra ribojamas pasisakymo laikas, tad neretai parlamentarai milžinišku greičiu suskaito, ką nori pasakyti. Tuomet atsiduriame dramatiškoje situacijoje. Net jei vertėjui pavyktų milžinišku greičiu versti, jo niekas nesuprastų. Tad mano vienintelis patarimas – greitai skaityti tekstą nėra prasmės, nes jo niekas nesupras.
