Greitai tokia praktika pasikeis, kai nuo liepos Lietuva ims pirmininkauti ES. Bet kodėl praėjus 9 metams nuo narystės Bendrijoje, nors ir jaučiamės esą europiečiai, vis dar nelabai ką turime pasakyti apie tai, kas vyksta ten, Briuselyje? Ar Bendrijos naudą nesikuklindami raškantys lietuviai žino, į kokią ES įstojo ir kokia ji yra dabar?
Apie tai „Lietuvos rytas” kalbėjosi su buvusiu euroderybininku dėl Lietuvos stojimo į ES, Seimo nariu Petru Auštrevičiumi.
– Ką mes, praėjus 9 metams nuo mūsų narystės ES, pasiekėme įstoję?
– Matyt, didžiausias mūsų laimėjimas, kad tapome integralia Europos dalimi. Lietuva dalyvauja priimant sprendimus, teikia siūlymus, į juos atsižvelgiama ir mes galime formuoti ES ateitį. Tai, apie ką buvo svarstoma prieš kelis dešimtmečius, kai norėjome sugrįžti kaip visaverčiai europiečiai, tai padarėme įprasminę savo narystę.
– Anuomet buvote Lietuvos derybininkas, tryškote optimizmu, nestinga jo ir dabar. O ar matote blogybių mums įstojus į ES?
– Reikia pasakyti, kad, matyt, kiek šviesiau įsivaizdavome narystės laikotarpį. Iš 9 narystės metų 5 buvo kriziniai.
Aišku, tikėjome, kad narystė mums suteiks ekonominius sparnus. Tikėjome, kad mūsų gerovė augs greičiau.
Deja, pasaulinės krizės negalėjome numatyti.
Dar vienas dalykas, kurio derybose negalėjome sumodeliuoti, – permainų pačioje ES paspartėjimo. Gal tai irgi susiję su krize, bet ramesnis gyvenimas, koks buvo ES anksčiau, baigėsi.
Pati ES stovi prie slenksčio, kai neprisitaikyti negalima. Tenka persvarstyti kai kuriuos anksčiau priimtus biudžeto, ES paramos sprendimus. Reikia prisipažinti, kad tikrai nesitikėjau, jog ES lauks tokios permainos.
Matau, kad bus ir daugiau neišvengiamų permainų, jei ES nori išlikti įtakinga, konkurencinga ir pajėgi.
– Tokios rimtos permainos, o kodėl Lietuvoje vyksta nedaug diskusijų dėl Europos Sąjungos ateities?
– Jaučiu, kad pilietinė visuomenė, net tie, kurie anksčiau daug aktyviau reiškėsi, mano, kad ES procesai yra valdžios reikalas. Tai negerai.
Buvo pilietinės organizacijos, tas pats Europos judėjimas Lietuvoje. Kur jis dabar? Kur ta visuomenės energija? Nerandu.
Galima sakyti, neveikiančios organizacijos, nors tikrai nepasakysi, kad sumažėjo problemų aktualumas. Tai rodo, jog mūsų visuomenė nebrandi, ir tai liūdina.
– Ar tie ES sprendimai ir permainos atitinka Lietuvos interesus?
– ES stovi prie slenksčio, kai ekonominė ir politinė integracija turi stiprėti. Nesame branduolio valstybė, neturime bendros valiutos. Kitaip sakant, esame kitokios kategorijos valstybė ir tai Lietuvai kelia pavojų.
Mums būtų naudinga priimti sprendimus, žinoti apie juos iš anksto. Nematau kito kelio ES kaip tik stiprinti tuos procesus.
Kaip mes sakėme prieš įstodami – jau dabar ES lemia mūsų ekonominį ir politinį gyvenimą, tad geriau būti ES nariais nei apie sprendimus sužinoti iš laikraščių. Dabar tas pat gali būti taikoma euro zonos valstybėms. Mes nesame Danija ir nesu tikras, kad turėtume būti kaip Čekija, kurios neturi euro.
– Kokią matote ES ateitį ir Lietuvos vaidmenį joje?
– Manau, kad dabartiniai sunkumai, su kuriais susiduria ES, kyla dėl laiku nepriimtų teisingų sprendimų. Tikiuosi, kad bus padarytos išvados, pavyzdžiui, nebus politinio gailesčio toms valstybėms, kurios nesilaiko taisyklių. Kitaip teks ruoštis panašiems sukrėtimams ateityje.
Manau, kad Lietuvai ES narystė ir toliau bus naudinga, nes mes nei turime kitos alternatyvos, nei turėtume jos ieškoti.
