Briuselyje posėdžiavę Europos Sąjungos Finansų ministrai sutiko su Europos Parlamento reikalavimu plačiau atverti pinigines, tačiau nepritarė Komisijos pasiūlymui, kaip į jas surinkti daugiau pinigų.
Iki antradienio vakaro Briuselyje posėdžiavusių 27 ES šalių finansų ministrai darbotvarkė buvo ypač įvairi. Tačiau realių sprendimų laukta dviem klausimais – ar bus koreguojamas 2013 metų ES biudžetas ir ar bus pritarta Taupymo pajamų direktyvai.
Pažadėjo daugiau pinigų
Didinti šių metų ES biudžetą reikalauja Europos Parlamentas. Antraip ši institucija grasina sužlugdyti derybas dėl ateinančių 7 metų ES biudžeto.
Nors vasario mėnesį ES lyderiams pavyko susitarti dėl 2014 – 2020 metų periodui skiriamų 960 mlrd. eurų, šį skaičių dar turi patvirtinti ir EP. Tačiau šios institucijos atstovai įspėjo, kad derybos žlugs, jei šalys narės nepadidins šiems metams skiriamų lėšų. Jau dabar pastebima, kad finansavimas kai kuriems ES įsipareigojimams vėluoja. Tad EP reikalavimas – šiais metas papildomai skirti 11,3 mlrd. eurų.
27 ES šalių finansų ministrai tokiai sąlygai pritarė, pažadėdami nedelsiant skirti 7,3 mlrd. eurų. Dėl likusios 3,9 mlrd. eurų sumos bus tariamasi vėliau, kai taps aiškiau, kam ir kiek lėšų vis dar trūksta.
Susitikime dalyvavusio Lietuvos finansų ministro Rimanto Šadžiaus teigimu, 2013 m. biudžeto padidinimas tiesioginės įtakos Lietuvai beveik neturės, tačiau gali turėti lemiamos reikšmės derybose su EP.
„Tai svarbus žingsnis, kuris padės derybose sukurti pasitikėjimo. Galima tikėtis žymiai spartesnio judėjimo į priekį, nes derybos buvo gerokai įstrigusios ir kėlė daug rūpesčių“, - teigė R. Šadžius.
Šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujanti Airija tikisi derybas dėl 960 mlrd. eurų sumos baigti iki liepos. Jei tai neįvyks, sudėtinga užduotis teks Lietuvai.
A. Šemetą ministrai nuvylė
Kitu darbotvarkės klausimus derybos nebuvo tokios sklandžios. 27 ES ministrai nepatvirtino už mokesčius atsakingo EK nario Algirdo Šemetos pasiūlytos Taupymo pajamų direktyvos.
Komisija jau kuris laikas ieško būdų, kaip kovoti su mokesčių slėpimu ir vadinamaisiais mokesčių rojais. Be to, sprendžiama, kaip užkirsti kelią agresyviam mokesčių planavimui.
„Tai iškreipia bendrąją rinką ir šalių gyvenimą, nes neteisingai paskirsto mokestines pajamas. Dalis įmonių, nors veikia daugelyje šalių, stengiasi ten nemokėti jokių mokesčių. Bet jei įmonė veikia Lietuvoje, ji turi čia susimokėti ir atitinkamus mokesčius“, - teigė R. Šadžius.
Be to, EK siekia, kad pačioje ES būtų pradėta automatiškai keistis informacija apie kitoje šalyje narėje indėlius laikančius ES piliečius.
Siūloma, kad ateityje ši informacija apimtų ne tik indėlius, bet ir kitas pajamų rūšis, pavyzdžiui, dividendus, honorarus, pajamas iš nekilnojamojo turto.
Tačiau šioms nuostatoms nepritarė Austrijos ir Liuksemburgo finansų ministrai. Jų teigimu, direktyvos tekstui bus galima pritarti tik tada, kai Komisija šiuo klausimu susitars su trečiosiomis šalimis, kad ir šios pradėtų automatiškai keistis duomenimis apie bankų klientus.
Mat dabar nemažai mokesčius mokėti vengiančių ES piliečių pinigų nugula Šveicarijos, Andoros, Lichtenšteino ir San Marino bankuose.
Pradėti tokias derybas Komisiją antradienį įgaliojo visos šalys narės.
„Esame pasirengę greitoms deryboms. Tikėtina, kad jos netruks ilgai. Manome, kad su Šveicarija ir kitos kaimyninėmis ES valstybėmis pavyks pasiekti panašius susitarimas, kokius turime su JAV“, - teigė A. Šemeta.
Beje, Lichtenšteinas jau antradienį pareiškė esantis pasirengęs pereiti prie automatinio apsikeitimo apie bankų indėlininkus informacija.
Tiesa, gali būti, kad ES susitarimą gali pasiekti ir anksčiau, jei EK direktyvai kitą savaitę pritartų šalių narių lyderiai.
„Esame nepatenkinti, kad šiandien nepavyko pasiekti susitarimo dėl santaupų direktyvos. Kitą savaitę bus vadovų taryba ir tikiuosi, kad jie parodys platesnį požiūrį ir susitarimas bus pasiektas“, - teigė A. Šemeta.
Vilties teikia tai, kad vieningos pozicijos šiuo klausimu trūksta ir vienoje susitarimą blokavusių šalių – Austrijoje. Šalies, kur bankų klientų privatumą saugo įstatymai, finansų ministrė Maria Fekter teigė, kad šią nuostatą gins „kaip liūtė“.
Tačiau Austrijos kancleris Werneris Faymannas įspėjo, kad jei sutarimas nebus pasiektas ministrų lygiu, jis pats tai padarys ES Vadovų taryboje.
