Bendrovė „Pew Research Center“, apklaususi 7,6 tūkst. žmonių aštuoniose ES narėse, nustatė, kad žemyne auga netikėjimas Europos projektu. Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių piliečiai vis skirtingiau žvelgia į ES, o tai esą gali suardyti Europos vienybę.
„Užsitęsusi ekonominė krizė išjudino centrifugines jėgas, kurios į visas puses tampo europiečių viešąją nuomonę, atskiria prancūzus nuo vokiečių, o vokiečius – nuo visų kitų, - pažymima pranešime. – Pusę amžiaus užtrukęs Europos vienijimas dabar tapo euro zonos krizės auka“.
Apklausos rezultatai skelbiami tokiu metu, kai daugelis Europos šalių lyderių jau pradeda viltis, kad blogiausia krizės dalis – jau praeityje. Esą į finansų rinkas jau grįžta pasitikėjimas, nors nedarbo lygis vis dar aukštas, o BVP augimas sustojęs.
Per metus europiečių, palankiai žvelgiančių į ES, sumažėjo 15 procentinių punktų – nuo 60 proc. 2012-aisiais iki 45 proc. šiemet.
Ypač didelis poslinkis neigiamo požiūrio link pastebimas pietinėse ES šalyse – Ispanijoje, Italijoje ir Vokietijoje. Keičiasi nuotaikos ir Prancūzijoje.
Apklausos rengėjai pastebėjo, kad Prancūzijos piliečiai vis labiau abejoja šalies ekonomikos tvirtumu, įsipareigojimais ES ir – ypač – prezidento Francois Hollande’o vadovavimu valstybei. Prancūzų viešoji nuomonė dabar bene pirmą kartą pastarąjį dešimtmetį artimesnė ne vokiečių, o italų, graikų ir ispanų.
„Negana to, ES dabar pasitiki net mažiau prancūzų nei italų ar ispanų. Be to, prancūzai, kaip ir Pietų Europos gyventojai, nusisukę nuo savo išrinktų lyderių“, - teigiama „Pew Research Center“ pranešime.
Akivaizdus skirtumas – Vokietija. Nors šalyse, kurias finansinio gelbėjimo paketais turėjo paremti Bendrija ir Tarptautinis valiutos fondas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel dažnai vaizduojama kone kaip kraujasiurbė, daugelis respondentų į Berlyną žvelgia su susižavėjimu.
A. Merkel išlieka populiariausia vyriausybės vadove Europoje – 74 proc. apklaustųjų teigė, kad ji gerai tvarkosi su krize. Tiesa, 2012-aisiais taip manančiųjų buvo 80 proc. Nepopuliariausi lyderiai – Čekijoje, Graikijoje ir Italijoje.
Vis dėlto, turbūt mįslingiausia yra tai, kad tuo metu, kai daugelis Pietų Europos šalių gyventojų mano, jog ekonominė situacija vis blogėja, vokiečiai įsitikinę, kad ji gerėja.
Štai 2007 metais, dar prieš pirmuosius krizės smūgius, 63 proc. vokiečių manė, kad ekonominė padėtis yra gera, o dabar taip mano net 75 proc. Savo ruožtu Ispanijoje prieš 6 metus taip manančiųjų buvo 65 proc., o dabar – vos 4 proc.
Tikriausiai vienintelės džiugesnės naujienos apklausos rezultatuose susijusios su euru, pradėtu naudoti 2002 metais. Dabar ši bendra ES valiuta cirkuliuoja 17 iš 27 Bendrijos narių.
Pastaruosius trejus metus įvairūs ekspertai Europos problemas vadino tiesiog „euro krize“. Tačiau apklausa rodo, kad euras išlieka populiarus – 60 proc. apklaustųjų pareiškė toliau norintys naudoti šią valiutą. O Ispanijoje ir Italijoje parama eurui netgi didėja.
