Nuolaidas žeriantis vokiečių „Lidl” sveikina būsimąją Europos Sąjungos narę Kroatiją naujomis kainomis.
„Sveiki atvykę į žemų kainų Sąjungą. Jums daugiau!” – žada milžiniški po visą Kroatiją iškabinėti plakatai. Lentynose „ilgalaikės žemos Europos Sąjungos kainos” bus reklamuojamos ant margaspalvių etikečių.
Tai ne šiaip prekybininkų triukas. Apsipirkti pirmadienio rytą eisiantys kroatai savo kailiu tikrai pajus ES naudą. Bet, žinoma, laukia ir mažiau malonūs stojimo į Bendriją aspektai.
Neliks muitų ir užtvarų
Kitą savaitę Kroatija taps naująja ES nare ir tuomet pasienyje nebeliks ne tik pakeliamųjų užtvarų, bet ir 20 procentų muitų ES šalių produktams.
Turint omenyje, kad tuomet kroatų gaminiai per naktį taps labiau konkurencingi, Europos gamintojai ir prekiautojai rengiasi šuoliui į Kroatiją.
Iš to naudos itin daug turės vokiečių bendrovės. Jų žvilgsniai nukreipti į 4,4 mln. naujų klientų, tarp kurių itin populiarūs vokiečių prekių ženklai, kaip antai „Volkswagen” ar „Adidas”.
Jaučiasi lyg neprašyti svečiai
Sunki ekonominė krizė Kroatiją purto jau penkti metai. Valstybės prasiskolinimas greitai auga – dvi reitingų agentūros sumažino Kroatijos skolinimosi reitingą. Jau dabar aišku, kad šaliai netolimoje ateityje reikės suteikti ES pagalbą.
O ir pačių kroatų susižavėjimas Europa palyginti jaunoje valstybėje prie Adrijos jūros gerokai atšalo. Euforijos – nė ženklo. Dabar vos 39 procentai apklausų dalyvių sveikina stojimą į Europos Sąjungą, kurį kroatai iškovojo per atkaklias, beveik dešimt metų trukusias derybas.
Prieš penkerius metus šis skaičius buvo dvigubai didesnis. Tad kas pasikeitė?
„Jaučiamės lyg neprašyti svečiai, kurie per vėlai ateina į vakarėlį”, – sako viena Kroatijos sostinės Zagrebo gatvės kavinėje sutikta bankininkė.
Žinoma, Kroatija, kuri šimtmečius buvo Habsburgų monarchijos dalis, priklauso Europai. Bet viltis, kad išsipildžius ilgai puoselėtai svajonei pavyks prisijungti prie Vakarų Europos gerovės, išblėso.
„Patikėkite, neįvyks jokio stebuklo”, – perspėja Kroatijos prezidentas Ivo Josipovičius.
Bedarbiai ketina emigruoti
Labiau tikėtina, kad svajonė apie Europą daugeliui galbūt net taps košmaru. Daugiau nei pusė jaunų kroatų jau dabar neturi jokio darbo, nedarbo lygis siekia 20 procentų. Arši konkurencija iš Europos Sąjungos galutinai nurašys daugelį pasenusių bendrovių.
Prie Zagrebo centro įsikūrusios darbo biržos langelių vingiuoja ilgos laukiančių žmonių eilės. Kartą per mėnesį privalu čia užsiregistruoti. Be didesnės vilties, kad kas pasikeis – daugelis darbo čia neras.
Prie darbo biržos durų 43-ejų Krunoslavas Ostojičius studijuoja skelbimus. Jis gimė Vokietijoje, ten lankė mokyklą, vėliau dalyvavo Jugoslavijos pilietiniame kare.
Kartą darbo birža K.Ostojičiui parūpino taksi vairuotojo vietą bendrovėje, kuri savo darbuotojams buvo neišmokėjusi praėjusių trijų mėnesių atlyginimų. Tokie atvejai stipriai demotyvuoja.
„Myliu savo tėvynę. Bet gyventi man irgi reikia”, – sako jis. Jis dar laukia iki liepos 1-osios, o po to išvyks. Žemutinės Saksonijos Goslaro mieste jo laukia stogdengių bendrovė, beje, su leidimu dirbti. Panašiai ketina pasielgti ir daug kitų kroatų, kurie tikisi darbą surasti kitose Bendrijos šalyse.
Tiesa, tuo metu, kai bulgarai ir rumunai nuo 2014 metų neribotai galės dirbti Vokietijoje, kroatams dar teks pakentėti mažiausiai dvejus metus.
Ateitis atrodo nykiai?
Milanas Končaras balandžio mėnesį prarado logistikos specialisto darbą elektros gaminių koncerne „Končar”. Kitą mėnesį jo bedarbio pašalpa sumažės iki 35 procentų paskutinio grynojo atlyginimo, po metų paramos visai negaus.
Buvusi M.Končaro darbdavė – pusiau valstybinė bendrovė, įsikūrusi Zagrebe į parką panašioje teritorijoje. Beje, „Končar”, be kita ko, stato vandens jėgaines, gamina generatorius, tramvajus.
Ateitis atrodo nykiai. Daugelis Kroatijos koncernų jau pralaimėjo kovą – jie Europoje dėl santykinai aukštų atlyginimų ir trūkstamų investicijų vargiai pajėgs konkuruoti.
O nerimaujančių žmonių protestai, likus vos kelioms dienoms prieš įsiliejimą į ES, atrodo lyg griebimasis šiaudo – paskutinis bandymas parodyti baimę.
Ne viskuo pasinaudoja
Tiesa, Kroatija turi ir savų privalumų – senas pramonės tradicijas ir daug gerai parengtos darbo jėgos.
Vidutinės trukmės laikotarpiu įstojimas į Europos Sąjungą kroatų ekonomikai dėl pagerinto priėjimo prie europinių rinkų galėtų suteikti naują postūmį, jei šalis imtųsi pagaliau spręsti savo struktūrines problemas. Bent jau taip teigiama naujoje Vokietijos banko „Deutsche Bank” studijoje.
Kita vertus, tiesa ir tai, kad Kroatija per mažai pasinaudoja savo potencialu.
Korupcija vis dar plačiai išsikerojusi, politinis elitas laikosi įsikibęs į senas pelningas vietas. O trečdalis dirbančių žmonių jaučiasi lyg agurkėliai stiklainyje – ramiai sau dirba valstybiniame sektoriuje.
Tik maisto produktų sektorius atrodo optimistiškiau: Kroatijoje auginami mandarinai sunoksta keturiomis savaitėmis anksčiau nei kur nors kitur Europoje. ‘Maraska’ vyšnias žinovai laiko geriausiomis pasaulyje. Istroje yra daug trumų kaip ir Italijoje.
Nepaisant to, kroatų produktai sunkiai patenka į europinę rinką. Pagrindiniu turistų sezono metu taip dosniai gamtos apdovanota šalis tampa maisto produktų importuotoja.
Dar trūksta verslumo
Ištikimi vokiečių, britų ar italų turistai, kurie iki šiol yra patikimiausi Kroatijos eurų tiekėjai, trokšta įvairumo.
Anot turizmo ekspertų, be pagrindinio sezono liepą ir rugpjūtį, turistinės ar gurmanų kelionės galėtų papildyti šalies biudžetą.
Pasak Vokietijos ir Kroatijos pramonės ir prekybos rūmų komercijos direktoriaus Güntherio Neuberto, į verslumo idėjas Kroatijoje dažnai žvelgiama su nepasitikėjimu.
Vien turizmo ir žemės ūkio nepakaks, kad Kroatijoje pavyktų išlaikyti stabilaus gyvenimo standartą.
ES per stojimo derybas struktūrines Kroatijos problemas nedovanotinai apleido.
„Mes privalome nedelsdami išvaduoti ekonomiką iš biurokratijos gniaužtų”, – sako vienas Kroatijos vyriausybės atstovų. Bet valia griebtis permainų greitai pakertama – tokia, beje, ir daugelio neseniai įstojusių į ES šalių patirtis. („Spiegel”, LR)
Kur kroatai panaudos ES lėšas?
Dabar šalį turi pasiekti pinigai iš Europos Sąjungos fondų. Jau šiais metais Kroatijai bus suteikta 655 milijonai eurų, tai sudaro apie 1,5 procento bendrojo šalies produkto.
2014–2020 metais numatyta 13,7 milijardo eurų, skirtų prisitaikymo prie ES priemonėms įgyvendinti. Finansinei paramai paskirstyti kroatai turi nuosavą ministeriją, kuriai vadovauja ministro pirmininko pavaduotojas.
Tad kur numatyta išleisti pinigus? Pirmiausia koatai ketina daug investuoti į savo geležinkelio tinklo atnaujinimą.
Be to, per penkerius metus bus pastatyta daug naujų vandens valymo įrenginių, prie kurių plevėsuos Europos Sąjungos vėliava. Tik ar tokia pagalba pastūmės šalį į priekį?
Tačiau kroatams daug svarbiau nei vandens valymo įrenginiai – Pelešaco tilto (nuotr.) per Adriją statybos finansavimas.
Dubrovnikas ir jo rajonas už ekonominio centro yra atskirti nuo savo kroatiškos tėvynės, nes Bosnija ir Hercegovina per taikos derybas pilietiniam karui užbaigti norėjo gauti nuosavą priėjimą prie jūros.
Turint omenyje, kad Bosnija turbūt dar ilgesnį laiką nepriklausys Europos Sąjungai, kroviniams ir žmonėms savo kelyje į Dubrovniką dabar teks du kartus kirsti Europos Sąjungos išorinę sieną.
Dėl to Europos Sąjunga turi finansuoti statybą tilto, kuris iš anklavo nusidriektų į kroatų Pelešaco pusiasalį, esantį priešais Dalmatijos pakrantę. Net girdėti rimti Briuselio ekspertų pasvarstymai apie tunelį.
Kaip atrodo Kroatijos ir Lietuvos rodikliai?
Bendrasis šalies vidaus produktas Kroatija Lietuva
(2012 m. vienam gyventojui) 10 300 eurų 10 884 eurai
Ekonomikos augimas (2012 m.) minus 2 proc. 3,6 proc.
Nedarbo lygis 18,1 proc. 13,2 proc.
Jaunimo nedarbas 51,8 proc. 26,4 proc.
