Savaitgalį duodamas išskirtinį interviu „Lietuvos ryto” žurnalistui J. M. Barroso pasveikino Lietuvą su atsakinga misija – pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai ir tikino, kad kalbos apie ES žlugimą visiškai nepagrįstos, nes ekonominė ir politinė krizė jau baigėsi, o sąjunga tik stiprės ir dar labiau integruosis.
– Itin karštoje kovoje dėl naujojo ES biudžeto ietis dėl politinės įtakos sukryžiavo svarbiausios institucijos – Europos Taryba, biudžetą iš pradžių blokavęs Europos Parlamentas ir jo atakuota Europos Komisija.
Daugelis tai vertina kaip dar vieną ES dezintegracijos ar net žlugimo požymį. Kiti teigia, kad tai tiesiog demokratiniai procesai, kurie tik dar labiau sustiprins organizaciją ir pastūmės ją didesnės integracijos link. Kokia jūsų nuomonė? – „Lietuvos rytas” paklausė J. M. Barroso.
– Manau, kad ką tik pasiektas susitarimas dėl 2014–2020 metų biudžeto yra svarbus ženklas, kad ES institucijos, įskaitant valstybes nares ES Taryboje, gali dirbti kartu ir sutarti dėl biudžeto, kuris padės Europos Sąjungai įveikti krizę.
Juk ir įmokų į ES biudžetą grynosios mokėtojos, ir grynosios naudos gavėjos susėdo kartu ir parėmė kompromisą.
Europos Komisijos tikslas buvo užtikrinti, kad būsimą biudžetą būtų galima vykdyti ir valdyti. Mums reikia šio biudžeto.
Jo reikia ne ES institucijoms, bet mūsų žmonėms, mūsų regionams, ypač tiems, kurių padėtis sunkesnė.
Visoms valstybėms narėms reikia, kad naująsias finansavimo programas būtų galima vykdyti nuo 2014-ųjų sausio. Manau, kad tai įmanoma pasiekti.
– ES lyderiai jau senokai skelbia, kad grėsmė euro egzistavimui išnyko, kad ekonomikos krizė apskritai jau baigėsi, o Europos ekonomika nuo šiol tik stiprės ir taps dar labiau integruota. Kuo pagrįstas toks optimizmas?
– Tai, kad euro egzistavimui nėra grėsmės, pažymėjau jau šių metų pradžioje.
Dabartinės padėties negalima lyginti su praėjusiais metais.
Kaip pavyzdį paimkite vyriausybių skolinimąsi – truputį daugiau nei po metų Graikijai pavyko pasiskolinti 10 metų laikotarpiui net trimis ketvirčiais pigiau, o Portugalijai – daugiau kaip perpus pigiau.
Tai ženklas, kad pasitikėjimas finansų rinkomis pamažu grįžta. Bet tai nereiškia, jog krizė baigėsi. Dar turime įveikti didelį jaunimo nedarbą, skatinti bankus vėl skolinti ekonomikai ir padidinti mūsų ekonomikos konkurencingumą.
Žinoma, tam turime šiek tiek erdvės, nes ėmėmės didelių pastangų sumažinti savo biudžeto deficitą, o Europos centrinis bankas ėmėsi išskirtinių priemonių.
Turėtume tą erdvę panaudoti nuodugniai struktūrinei mūsų ekonomikos reformai. Tai Europos Komisija nurodė naujausiose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose. Manome, kad tai kelias ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo link.
– ES elitas teigia, kad pagrindinis visų problemų sprendimas – didesnė integracija. Tačiau daugelis baiminasi, kad ji tik padidins ekonominės gerovės ir politinės įtakos skirtumus žemyne tarp didžiųjų žaidėjų (tokių, pavyzdžiui, kaip Vokietija) ir mažųjų – ypač naujokių Rytuose.
Kita vertus, teigiama, kad ta integracija reikš tik dar didesnį eurobiurokratijos svorį ant visų pečių ir įtaką. Ką jūs dėl to manote?
– Tai, kaip krizė išplito po ES, ypač bendrą valiutą turinčiose šalyse, atskleidė, kad kiekvienos mūsų šalies ekonomika labai priklauso nuo kitų šalių ekonomikos.
Todėl, siekdami užkirsti kelią tokioms krizėms ir jas suvaldyti ateityje, ėmėmės įvairių žingsnių, tokių kaip biudžeto ir ekonomikos priežiūros taisyklės (vadinamasis šešių teisės aktų rinkinys) ir bendras bankų priežiūros mechanizmas.
Labiau integruota ES su stipresnėmis institucijomis ne skaldys, bet vienys Europą.
Siekti glaudesnės integracijos ragina ir Sanglaudos politikos draugų grupė, kurios svarbi narė yra Lietuva. Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio Europos integracija yra geriausias ginklas prieš europiečių susiskaldymą.
Visos ES valstybės narės turi tas pačias teises ir pareigas. Man nepatinka dirbtinis skirstymas į turtingas ir skurdžias, naujas ir senas, centrines ir periferines šalis.
Dabar, ypač po skaudžios ekonomikos ir finansų krizės, pats metas dirbti išvien saugant Europos projektą.
– Dėl sunkmečio antrąjį kvėpavimą įgavo seni stereotipai apie Pietų Europą – esą ji genetinė tinginė, klastinga, prisitaikėliška ir korumpuota.
Ypač pabrėžiamas neva jos esminis skirtumas nuo visais požiūriais pranašesnės Šiaurės Europos. Nemažai negatyvių stereotipų yra apipynę ir Rytų Europą. Kaip su tokiais dalykais kovoti?
– Krizės poveikis mūsų ekonomikai ir visuomenei buvo milžiniškas. Daug žmonių ieško atpirkimo ožių visur – Pietų Europoje, Šiaurės Europoje ar pačioje Europos Sąjungoje. Šie stereotipai apskritai klaidingi.
Pavyzdžiui, pažvelgus į darbo valandų skaičių paaiškės, kad teiginys, jog graikai, ispanai ir portugalai – tinginiai, yra neteisingas. Jų darbo valandų skaičius yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje.
Žvelgdami iš Europos perspektyvos turime suvokti, kad šią krizę patiriame kartu ir kad ją įveikti galime tik drauge. Mūsų ekonomikos atgaivinimas turi būti darnus, ir visos valstybės narės, nesvarbu, kurioje žemėlapio dalyje jos būtų, turi įdėti pastangų.
Europos Komisija skubiausias reformas nurodė kasmet pateikiamose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias praėjusią savaitę patvirtino valstybių ir vyriausybių vadovai.
Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, bus svarbu siekti jas įgyvendinti.
Esu įsitikinęs, kad, atkūrę ekonomikos augimą ir darbo vietas, pamatysime, kad žalingų stereotipų mažėja.
– Ar tikrai tokia politiškai ir ekonomiškai ne itin galinga šalis kaip Lietuva gali lemti fundamentalių viso žemyno problemų sprendimą – net ir pirmininkaudama ES? Gal daugelis Lietuvoje pervertina šio pirmininkavimo svarbą, kai tvirtina, kad Lietuva galės priversti visą žemyną ir jo galinguosius susitelkti į jai labiausiai rūpimas problemas?
Kita vertus, nemažai žmonių į pirmininkavimą žiūri kaip į galimybę šaliai gauti daugiau Europos pinigų ar įgyti individualios politinės įtakos? Ar toks požiūris teisingas?
– Bet kuriai šaliai – didelei ar mažai, turtingai ar ne tokiai pasiturinčiai – pirmininkavimas ES Tarybai reiškia milžinišką atsakomybę, didelį darbo krūvį ir didesnį matomumą.
Tai dar akivaizdžiau didelių ekonominių sunkumų laikotarpiu, kai ES žengia į naują, reikšmingą integracijos etapą.
Reguliariai palaikiau glaudžius ryšius su Lietuvos valdžios institucijomis Lietuvai rengiantis pirmininkauti ir tikiu, kad jūsų šalis pasirinks teisingus prioritetus ir protingai paskirstys išteklius. Lietuva ES Tarybai pirmininkaus pirmą kartą.
Be to, ji yra ir pirmoji pirmininkaujanti šalis 28 nares vienijančioje Europos Sąjungoje. Ypatingas metas reikalauja ypatingo vadovavimo.
Tvirtai tikiu Lietuvos sugebėjimu atsakingai įveikti iššūkius.
– Lietuva dažnai didžiuojasi, kad parodė pavyzdį, kaip įveikti krizę griežtomis taupymo priemonėmis, ir tapo švyturiu visai Europai – Pietų šalims. Ar, jūsų nuomone, egzistuoja toks dalykas kaip lietuviškas receptas ir ar jis geriausias?
– Lietuva ėmėsi svarbių žingsnių ūkiui atgaivinti ir pastaruosius kelerius metus jos ekonomika stabiliai auga.
Lietuvos biudžeto deficitas pernai išliko ties 3 procentų BVP riba, todėl Europos Komisija baigė perviršinio deficito procedūrą.
Tai ką tik patvirtino Europos Sąjungos finansų ministrai. Tai svarbus ženklas rinkoms ir politikos pasauliui.
Europos Komisija visada pabrėžė ne tai, kas paprastai vadinama griežtu taupymu, o tai, kad fiskalinis konsolidavimas ir struktūrinės reformos turi būti palankios ekonomikai augti, ir tai matyti mūsų naujausiose rekomendacijose Lietuvai.
Tikiuosi, kad Lietuva, kaip ir kitos valstybės narės, atsižvelgs į tai rengdamos būsimą biudžetą ir reformų planus.
Tai padės Lietuvai garantuoti ilgalaikį ekonomikos augimą ir įsivesti eurą, kaip planuojama.
– Ar artimiausioje ateityje tikitės kokių nors svarbesnių pokyčių ES Rytų partnerystės fronte?
– Vilniuje lapkritį vyksiantis Rytų partnerystės aukščiausio lygio susitikimas bus svarbus plačių užmojų renginys.
Europos Komisija tikisi pasirašyti asociacijos susitarimą su Ukraina ir pirminius asociacijos susitarimus su Moldova, Gruzija ir Armėnija.
Jei pavyks, tai bus tikra Rytų partnerystės transformacija. Žinoma, tam, kad šie užmojai būtų įgyvendinti, reikia tvirto mūsų partnerių pasiryžimo įgyvendinti pažadėtas reformas. Tai esminė šių susitarimų sudarymo, pasirašymo ir ratifikavimo sąlyga.
– Kokie, jūsų nuomone, yra Ukrainos šansai tapti ES nare, jeigu, žinoma, jų apskritai yra?
– Su Ukraina mus sieja politinės asociacijos ir ekonominės integracijos tikslas. Rytų partnerystės politika tai siūlo visiems partneriams. Su tuo susiję ir asociacijos susitarimai, įskaitant glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškas laisvosios prekybos zonas.
Tačiau tai turi būti grindžiama pagarba bendrosioms vertybėms, tokioms kaip demokratija, žmogaus teisės bei pagrindinės laisvės ir teisinės valstybės principai.
Tikimės, kad Ukraina atitiks gruodžio mėnesį vykusioje Užsienio reikalų taryboje nustatytus kriterijus – ši atitiktis patvirtintų reformų proceso negrįžtamumą.
– Kokias ES turi sąlygas užmegzti glaudesnius kontaktus su Baltarusijos režimu?
– ES ir Baltarusijos dvišalių santykių plėtra priklauso nuo Baltarusijos valdžios institucijų pažangos laikantis žmogaus teisių, teisinės valstybės ir demokratijos principų.
Negalima normalizuoti santykių su režimu, jei nebus paleisti ir reabilituoti visi politiniai kaliniai. ES nori padėti Baltarusijai įgyvendinti visus jos tarptautinius įsipareigojimus šioje srityje.
Mes palaikome ryšius su Baltarusijos valdžios institucijomis ministrų ir pareigūnų lygmeniu ir su pilietine visuomene pasinaudodami programa „Europos dialogas modernizavimo klausimais”.
– Ar visa ES bus kada nors pasirengusi pagaliau pradėti bendrą energetikos politiką ir išlaisvinti tokias šalis kaip Lietuva nuo energetinės izoliacijos ir visiškos priklausomybės nuo Rusijos?
– Komisija intensyviai dirba, kad po 2015 metų nė viena ES valstybė narė nebūtų energetinė sala. Nenorime, kad mūsų draugai Europoje – pirmiausia Baltijos jūros regione – būtų atskirti nuo Europos elektros energijos ir dujų tinklų.
Todėl EK įgyvendina Baltijos energijos rinkos jungčių planą, kurį inicijavau 2008 metais, kad Baltijos šalys būtų susietos su ES infrastruktūra ir kad paskatintume regioninę integraciją.
Taip pat, siekdami padėti Baltijos šalims, deramės dėl susitarimo dėl elektros energijos su Rusija.
Be to, skatiname įvairinti kuro tiekimą ir tiekimo maršrutus. Tai būtina didesniam mūsų piliečių ir bendrovių energetiniam saugumui.
Gerai veikianti, gerai sujungta ir atvira Europos rinka – geriausia energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonė.
Todėl siekiame garantuoti ES taisyklių, įskaitant energijos gamybos ir tiekimo atskyrimo taisykles, vykdymą, kad užtikrintume sąžiningą ir skaidrią konkurenciją.
– Grupė Lietuvos politikų atkreipė Europos Parlamento dėmesį į Lietuvos mėginimus neleisti seksualinių mažumų eitynių Vilniaus centre, mėginimus Seime visiškai uždrausti abortus, lyties keitimo operacijas, europinius dokumentus prieš smurtą šeimoje.
Ką, jūsų nuomone, reikėtų daryti? Gal reikėtų, kad žmogaus teises aiškiau ir tvirčiau gintų įtakingiausi mūsų politikai?
– Europos Komisija atidžiai seka su lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų diskriminacija susijusią padėtį valstybėse narėse ir nedvejodama reaguos, kai atsiras spręstinų klausimų, priklausančių Europos Sąjungos kompetencijos sričiai.
Pavyzdžiui, 2010 metais Europos Komisija jau kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę ir reiškė susirūpinimą dėl įvairių trukdžių ir nesklandumų, susijusių su tuo metu taip pat planuotomis homoseksualų eitynėmis.
Saviraiškos ir susirinkimų laisvės yra pripažintos kaip pagrindinės teisės, įtvirtintos Europos žmogaus teisių konvencijoje ir ES pagrindinių teisių chartijoje.
Europos Komisija neturi teisinės galios kištis į viešų susirinkimų organizavimo tvarką valstybėse narėse, tačiau pačių valstybių teisės aktais ir tarptautiniais įsipareigojimais yra reikalaujama, kad jos gerbtų pagrindines teises. Europos Komisija visiškai pasitiki visų valstybių narių noru tai daryti.
– Kaip vertinate Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės galimybes užimti kurį nors iš aukščiausių ES postų, jei ji to imtų aiškiai siekti?
– Negaliu vertinti potencialių kandidatų, pavyzdžiui, į Europos Komisijos pirmininko pareigas, privalumų ar galimybių. Iki Komisijos kadencijos pabaigos liko 16 mėnesių, ir aš visą dėmesį skiriu svarbiems darbams, kuriuos dar turime atlikti.
Asmeniškai prisimenu didelį D.Grybauskaitės indėlį į Europos Komisijos darbą, kai 2004–2009 metais ji ėjo už ES biudžetą atsakingo Europos Komisijos nario pareigas.
Po to ji buvo išrinkta Lietuvos prezidente, labai sėkmingai vadovavo šaliai per ekonomikos ir finansų krizę.
Esu įsitikinęs, kad ji sėkmingai dirbs ir toliau.
