Net ir tapęs Belgijos karaliumi, Philippe'as nuomonės nepakeitė ir rugsėjo 12-ąją pagerbs Lietuvą šalies pirmininkavimo proga Briuselio karališkajame menų centre „Bozar“ rengiamame Violetos Urmanos ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncerte. Tačiau tokių, kurie savo nuomonę apie Lietuvos kultūrą pakeitė, buvo ir dar bus. Bet toks ir yra kultūrinės programos tikslas – pristatyti daug kam dar neatrastus Lietuvos meno lobius.
„Sunkiausias etapas buvo prieš porą metų, kai priešais gulėjo baltas popieriaus lapas, ant kurio reikėjo sudėlioti nuoseklią Lietuvą pristatyti turinčią kultūrinę programą“, - lrytas.lt teigė Lietuvos kultūros atašė Briuselyje Vida Gražienė.
Be to, viską apsunkino ir belgų abejingumas, atsargumas ir skeptiškumas čia dar menkai pažįstamam lietuviškam menui. Ambicingi lietuvių užmojai dalį renginių surengti garsiausiose Briuselio salėse ir dar dalyvaujant karališkosios šeimos nariams Belgijos kultūros įstaigų darbuotojams dažnai atrodė nerealūs.
„Tačiau pasidomėję jie pamatė turtus, kuriuos turime, tad požiūris į Lietuvą ir jos menininkus pasikeitė kardinaliai“, – teigė V. Gražienė.
Kultūros atašė pavaduotoja Gabija Žukauskienė pasakojo, kad kultūrinė Lietuvos pirmininkavimo programa pagreitį įgaus rugsėjį, tad per keturis mėnesius Briuselyje, Gente ir Strasbūre bus surengta apie 40 lietuviškų kultūrinių reginių, pažymėtų simboliu „cuLTure“.
Programos organizatorės įsitikinusios, kad Lietuvos pavadinimo santrumpa žodyje „kultūra“ tik dar labiau pabrėš, kokia svarbi kultūra Lietuvoje ir Lietuva kultūrai.
– Ką būtinai reikėjo įtraukti į programą, kuri per pusmetį supažindins užsieniečius su Lietuvos kultūra?
Vida Gražienė: Lietuvos kultūrinis identitetas Europoje dar nėra gerai žinomas, tad mums, kaip pirmą kartą pirmininkaujančiai šaliai, svarbiausias prioritetas – prisistatyti ir įtvirtinti savo šalies įvaizdį. Parodyti, kad Lietuva turi labai stiprų kūrybinį potencialą, puikius pasaulinėje meno erdvėje jau pripažintus menininkus. Siekėme pristatyti juos kartu vienoje programoje.
Be to, su Briuselio kultūrinėmis institucijomis siekėme bendradarbiauti partnerystės, o ne komerciniais pagrindais. Esame įsitikinę, kad mūsų menininkai verti geriausių salių, o kad kai kurie jų dar nežinomi Briuselyje, lėmė daugybė aplinkybių.
Dirbome trejus metus, kad sudomintume belgus ir atvertume meno įstaigų duris Lietuvos menininkams. Tad mūsų tikslas buvo nemokėti, bet gauti geriausias Belgijos meno erdves – Briuselio „Flagey“, „Bozar“ meno centrus, muziejus.
– Prireikė daug pastangų, kad belgai susidomėtų Lietuva?
V. G.: Kai prieš trejus metus pradėjome galvoti, kur Lietuva turėtų pristatyti savo kultūrinę programą, mintys iškart ėmė suktis apie prestižiškiausią ir geriausią Briuselio „Bozar“ didžiąją salę, kurioje vyksta didžiausi koncertai.
Tačiau kai pirmą kartą ten nuėjome pradėti derybų, šios įstaigos vadovas Paulas Dujardinas į mus žiūrėjo labai skeptiškai. Mūsų užmojai jam pasirodė nerealūs, jis nelabai tikėjo, kad Lietuva gali sudominti reikiamą auditoriją. Reakcija buvo gana stereotipinė: nauja šalis, ką jie čia gali pasiūlyti?
Pripažįstama, kad meno prasme briuseliečiai yra išlepę, nes turi puikią pasiūlą, yra pratę dirbti su aukšto lygio menininkais, pritraukti išrankią auditoriją. Tad žmonės čia šiek tiek užsidarę, nelinkę rizikuoti ir ieškoti naujų talentų bei domėtis naujomis pristatymo galimybėmis.
Gabija Žukauskienė: Tai komercinės institucijos, jos turi pritraukti auditoriją, tad iš pradžių atsargumas buvo juntamas. Tačiau pradėjus kurti programą, „Bozar“ generalinis direktorius ir meno vadovas P. Dujardinas pareiškė norįs atvažiuoti į Lietuvą.
– Ir kas privertė juos pakeisti poziciją?
V. G.: Žinojome, kad jei belgai bent jau atkreips dėmesį į mūsų menininkus, jie tikrai susidomės, nes siūlomas turinys ir kokybė yra puikūs. Mūsų menininkai verti geriausių scenų ir erdvių, nes turi, ką parodyti.
Sunkiausia buvo priversti juos paskaityti, pažiūrėti, pasiklausyti tai, ką jiems atnešame. Taip ir įvyko – pasidomėję jie pamatė turtus, kuriuos turime, tad požiūris į Lietuvą ir jos menininkus pasikeitė kardinaliai. Mano žiniomis, „Bozar“ generalinis direktorius kitoms pirmininkavimui besiruošiančioms šalims dabar Lietuvą teikia kaip pavyzdį.
– Pageidavote būti partneriais, o ne komerciniais klientais. Tai principas ar būdas taupyti?
G. Ž.: Palyginti su renginių kiekiu ir kokybe, Lietuvos kultūrinės programos sąmata tikrai nėra didelė. Visos programos biudžetas - 280 tūkst. eurų (beveik milijonas litų), kurių dalį skyrė Užsienio reikalų ministerija. Nemaža dalis lėšų gauta iš Kultūros ministerijos finansuojamų kultūros sklaidos užsienyje programų.
Kad įsivaizduotumėte, vien Lenkijos pirmininkavimo pradžios renginys „Bozar“ centre kainavo 400 tūkst. eurų. Ši šalis apskritai parengė vieną didžiausių kultūrinių programų, bet tam jie skyrė apie porą milijonų eurų, specialiai Briuselyje įkūrė Lenkijos kultūros instituciją, kuri pirmininkavimo pusmečiui sukūrė 53 renginius.
Skaičiuojant visas filmų retrospektyvas, spektaklius, parodas ir koncertus Lietuva vien Belgijoje šį pusmetį surengs 40 kultūrinių renginių. Įvairūs Lietuvos kultūros pristatymai bus rengiami ir kitose Europos šalyse, JAV, Japonijoje.
V. G.: Komercinis bendradarbiavimas labai paprastas: už kelis tūkstančius eurų išsinuomoji salę, atsiveži menininkus, susikvieti savo auditoriją, nes apie renginį neskelbia jokios programos, pasiklausai koncerto ir viskas. O mes norėjome bendradarbiauti ir mums pavyko išsiderėti puikias sąlygas. Siekėme inkorporuoti mūsų menininkų pristatymus į Belgijos festivalių programas, nes tai užtikrins didesnį menininkų matomumą ir puikią komunikaciją apie renginius.
Pavyzdžiui, V. Urmanos koncertas rugsėjį organizuojamas ne tik su „Bozar“ meno centru, bet ir su vienu prestižiškiausių tarptautiniu Klaros muzikos festivaliu. V. Urmanos ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertas bus tiesiogiai transliuojama per Klaros radiją. Apie šį renginį informuoja abu mūsų partneriai, tad susidomėjimas yra milžiniškas. Kiek žinau, per vieną dieną buvo išpirkta didžioji bilietų dalis.
– O kaip pasirinkote menininkus, kurie šį pusmetį pristatys Lietuvą?
V. G.: Visą programą pradėjome nuo koncepcijos, kad Lietuva – moderni, jauki, kurianti šalis. Norėjome pristatyti įvairiausių sričių menininkus, kurie jau sulakę tarptautinio pripažinimo.
Partneriams iš Belgijos pateikėme sąrašus, albumus, vaizdo medžiagas, siūlėme, žiūrėjome, diskutavome, bet galutinę pasirinkimo teisę turėjo belgai.
Pavyzdžiui, pateikėme didelį teatro spektaklių pasirinkimą, nes esu įsitikinusi, kad Lietuvoje dabar išgyvename teatro aukso amžių – tiek skirtingų režisierių, skirtingos stilistikos, kartų. „Bozar“ pasirinko Oskaro Koršunovo „Hamletą“, jis Briuselyje bus parodytas lapkričio 15 ir 16 dienomis. G. Ž.: Kuriant programą supratome, kad tam tikrus meno pasaulyje įsitvirtinusius vardus reikia sujungti su Lietuva, mat jie, nors ir žinomi, nesiejami su mūsų šalimi. Užsieniečiai nustebo sužinoję, kad Jonas Mekas ar Šarūnas Bartas yra lietuviai. Tad kai kurie vardai jau buvo žinomi ir geidžiami, bet juos reikėjo sujungti su Lietuva.
Justė Janulytė yra daugybės festivalių laureatė, jos kūrinys „Sandglasses“ įtrauktas į Europos šiuolaikinės muzikos festivalių tinklą ir apkeliavo visus prestižiškiausius festivalius.
Mūsų tikslas buvo rugsėjį vyksiančiame Gala koncerte pamatyti Lietuvos dirigentą, orkestrą ir atlikėją. Be to, norėjome, kad skambėtų bent vienas lietuviškas kūrinys. Ir mums pavyko.
Kad tą vakarą „Bozar“ salėje diriguotų lietuvis, buvo ir viena V. Urmanos sąlygų. Tad rugsėjo 12-ąją Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui diriguos Modestas Pitrėnas ir skambės ne tik Richardo Wagnerio, Richardo Strausso, bet ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba.
– Kaip į pasiūlymą savo kūrybą pristatyti Briuselyje reagavo Lietuvos menininkai? Neatsirado nenorinčių veltis į kažkokio pirmininkavimo reikalus?
G. Ž.: Daugelis menininkų teigė, kad jiems garbė būti pakviestiems dalyvauti ir atstovauti savo šaliai.
V. G.: Didesnė problema buvo surasti tinkamą laiką jų darbotvarkėje. Iš pradžių mums buvo kilusi mintis V. Urmanos koncertu gruodžio mėnesį pabaigti Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai. Tačiau prieš dvejus metus išsiaiškinome, kad V. Urmana 2013 metų gruodžiui gali pasiūlyti tik dvi datas – 21 ir 23 dienas. Briuselyje tuo metu jau niekas nevyksta, tad operos primadonos koncertas tapo atidarymo renginiu.
Be to, girdėjome kalbų, kad Jonas Mekas niekada nesižavėjo Briuseliu, jam šis miestas atrodė nuobodokas ir menininko visai nežavėjo mintis čia atvažiuoti. Tačiau ir J. Meką pavyko įtikinti. Tad spalio 17 d. „Bozar“ bus surengta jo ir prof. Vytauto Landsbergio diskusija bei filmų retrospektyva ir meno darbų paroda.
Lietuvos pirmininkavimas menininkams yra ne tik galimybė, bet ir pareiga. Be to, tikimės, kad tai nebus vienkartinis pristatymas, o taps ilgalaikiu bendradarbiavimu ir ateityje Belgijos meno erdvės liks atviros Lietuvos menininkams.
