Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkaujančiai Lietuvai nepavyksta rasti kompromiso dėl automobilių taršos ribojimų, kurie galėtų tapti smūgiu galingų ir prabangių automobilių pramonei. Nors išeičiai rasti dar liko pora savaičių, Europos žalieji piktinasi, kad Lietuva pasidavė „vokiečių žaidimui“.
Vienas didžiausių aplinkos teršėjų Europoje – automobilių išmetamosios dujos. Jų kiekį mažinti dar birželio mėnesį susitarė ES Taryba ir Europos Parlamentas.
Pagal pateiktą pasiūlymą iki 2020 m. nauji automobiliai palaipsniui turėtų išmesti ne daugiau nei 95 gramų CO2 kilometrui (g/km). Tai reikštų, kad automobilis 100 kilometrų turėtų nuvažiuoti su 4 litrais degalų.
Tačiau toks variantas nepatinka galingus ir didelius automobilius gaminantiems vokiečiams. Dar birželį turėjusį vykti balsavimą vokiečiai blokavo. Sprendimo priėmimas vilkinamas iki šiol, tad rasti kompromiso šią savaitę nepavyko ir ES šalių narių ambasadoriams. Europos žalieji piktinasi, kad dalis valstybių, tarp jų ir Lietuva, pasiduoda Vokietijos spaudimui.
Vilkina sąmoningai?
Šiandieninis automobilio išmetamų CO2 vidurkis ES yra 132 g/km. Tikimasi, kad per ateinančius dvejus metus jis sumažės iki 130g/km.
Tačiau galingi ir prabangūs vokiški automobiliai, pavyzdžiui, BMW ir "Mercedes-Benz", įvardijami kaip vieni didžiausių oro teršėjų. Vidutiniškai į orą vokiškas automobilis išmeta 147 g/km CO2.
Todėl nuo pat pradžių naujiems automobilių taršos reikalavimams priešinęsi vokiečiai teigia, kad naujos normos turėtų neigiamų padarinių ne tik šalies automobilių verslui, bet ir visai ekonomikai bei žmonių užimtumui. Be to, piktintasi, kad tokiu būdu Briuselis neva pataikauja mažesnių ir ne tokių galingų prancūziškų bei itališkų automobilių gamintojams.
Tad birželį ES taryboje turėjusį vykti balsavimą vokiečiai blokavo, o prieš savaitę į kolegas kreipėsi su nauju pasiūlymu, pagal kurį nuo 2020 m. 95 g/km CO2 emisiją atitiktų tik 80 proc. naujų automobilių. Šis skaičius kasmet didėtų 5 proc., kol 2024 m. naujus taršos reikalavimus atitiktų visas naujų automobilių parkas.
Lietuvos nuolatinio atstovo ES pavaduotojo ambasadoriaus Arūno Vinčiūno teigimu, Vokietijos siūlymą likusios 27 ES šalys priėmė nepalankiai.
„Tačiau tie susirūpinimai, kuriuos išreiškė Vokietijos delegacija, buvo suprasti ir todėl šalys pritarė pasiūlymui duoti šiek tiek laiko rasti gerą sprendimą“, - kalbėjo Lietuvos diplomatas.
Tačiau laiko lieka visai nedaug – iki spalio 14 d., kuomet Liuksemburge vyks ES aplinkos apsaugos ministrų susitikimas. Jei išeities nebus rasta ir čia, automobilių taršos klausimas ilgai ir nuobodžiai gali būti pradėtas svarstyti iš naujo. Manoma, dideliam Vokietijos automobilių gamintojų džiaugsmui.
Lietuvai – kaltinimai šališkumu
Tokia Vokietijos politika jau susilaukė aršios aplinkosaugininkų kritikos. Lrytas.lt kalbinta „Greenpeace“ organizacijos transporto politikos ES vadovė Franziska Achterberg esamą situaciją palygino su cirku.
„Prasidėjo cirkas ir maskaradas. Nerimta nukelti balsavimą tam, kad vokiečiai laimėtų laiko ir galėtų pakeisti sąlygas“, - piktinosi žaliųjų atstovė. Jos manymu, Vokietijos spaudimą patiria nemaža dalis ES šalių.
„Žinau, kad Lenkija, Jungtinė Karalystė, Portugalija, kurios iki tol nesijungė prie Vokietijos, dabar ėmė priešintis pasiūlymui. Manau, tai aukšto lygio politiniai susitarimai ir mainai „Aš tau duosiu tą, tu man duok aną“.
Tačiau F. Achterberg neslėpė pasipiktinimo ir ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujančia Lietuva. Aplinkosaugininkės manymu, jau seniau įtarimų kėlė tai, kad Lietuvos pirmininkavimą remia BMW atstovė Lietuvoje „Krasta Auto“.
„Visi sprendimų nepriėmimai, trijų mėnesių laukimas nebūtų įmanomas be pirmininkaujančios šalies leidimo. Susidaro įspūdis, kad Lietuva žaidžia Vokietijos žaidimą. Tai labai rimta. Lietuva nesielgia kaip derėtų elgtis nešališkai pirmininkei. Tokius įtarimus jau anksčiau sustiprino faktas, kad pirmininkavimą remia BMW atstovė Lietuvoje „Krasta Auto“. Reikia pripažinti, kad tai nešvarūs žaidimai“, - kalbėjo F. Achterberg.
Komentuodamas tokią kritiką ambasadorius A.Vinčiūnas teigė, kad Lietuva viena pati negali nieko nuspręsti, o tik ieškoti bendro sprendimo.
„Šiai dienai diskusijos rodo, kad dar yra pakankamai daug šalių narių, kurios pasisako prieš pateiktą pasiūlymą ir mano, kad gal galima surasti geresnį, auksinį sprendimą. Kai tik bus kvalifikuota dauguma, mes tuoj pat pasiūlymą pateiskime balsavimui“, - kalbėjo Lietuvos atstovas.
Prieš gamtos ir fizikos dėsnius?
Europos žalieji skeptiškai vertina ne tik Lietuvos veiksmus, bet ir patį automobilių taršos ribojimo pasiūlymą. Mat į jį įtraukti vadinamieji „ypatingieji kreditai“. Jie būtų suteikiami gamintojams, investavusies ir į ekologiškų automobilių, į aplinką išmetančių mažiau kaip 35 g/km CO2, gamybą.
Pagal susitartą koeficientą apskaičiuoti „ypatingieji kreditai“ tokiam gamintojui leistų pagaminti ir daugiau nei leistina aplinką teršiančių automobilių. Pavyzdžiui, už vieną elektromobilį - du galingi visureigiai. Žalieji tokius mainus vertina kaip oficialų leidimą teršti.
„Ypatingieji kreditai“ iš principo prieštarauja naujo teisės akto esmei mažinti degalų vartojimą ir taršą. Tai tik būdas ir toliau užsitikrinti teisę gaminti galingus ir teršiančius automobilius“, - pasiūlymą kritikavo „Greenpeace“ atstovė.
„Tai, ko gero, futuristinis ir technologijų klasuimas: ar galima pagaminti galingą automobilį, kuris turėtų 95 g. CO2 išmetimą. Šiandien į šį klausimą sunku atsakyti, todėl kreditų sistema palikta“, - teigė A.Vinčiūnas.
Didelį spaudimą ES šalims šiuo klausimu darė ir pati Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Manoma, kad Vokietijos valdžia siekė, jog kad balsavimas dėl naujų taršos normų būtų atidėtas po rugsėjį šalyje vykusių rinkimų.
Likus nedaug laiko iki jų Frankfurto automobilių parodoje dabar jau perinkta Vokietijos kanclerė teigė: „Esame pasiruošę gerinti automobilių efektyvumą visais įmanomais būdais, tačiau negalime pakeisti gamtos ir fizikos dėsnių“.
Vokietijoje, kur automobilių pramonėje dirba per 700 tūkst. žmonių, pabrėžiama, kad dėl naujųjų taršos normų gali tekti atleisti dalį darbuotojų.
Tačiau pasiūlymo šalininkai įsitikinę, kad vokiškų automobilių gamintojai galvoja tik apie pelną, bet ne apie vartotoją. Mat daugiau investavus į naujas technologijas ir sumažinus automobilių taršą, sumažėtų ir paprastų vartotojų sumos, išleidžiamos degalų kolonėlėse.
