Lietuvos vežėjų problemos atidžiai stebimos jau ne tik iš Briuselio, bet ir Strasbūro. Šią savaitę čia posėdžiaujantis Europos Parlamentas (EP) antradienį laukė atsakymų dėl Rusijos ir Lietuvos prekybinio ginčo iš Europos Komisijos (EK) nario Karelo de Guchto.
Nors Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius užsiminė apie EK svarstymus kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), Briuselyje manoma, kad tokio žingsnio dar reikia palaukti.
Apie galimus būdus pagelbėti Lietuvos vežėjams K.de Guchtas diskutavo su EP nariais, mat norint inicijuoti bylą PPO, reikia ne tik visų EK komisarų sutarimo, bet ir politinio šalių narių palaikymo.
Byla truktų daugiau nei metus
Savarankiškai kelti bylos Rusijai Lietuva negali, mat prekybos politika yra ES kompetencija. Net ir pradėjus bylą, bet kuriai ES šaliai proceso metu PPO atstovautų EK.
Jei toks sprendimas bus priimtas, pirmiausia Lietuvos vežėjų klausimas bus svarstomas PPO Prekybos prekėmis taryboje, vėliau – Generalinėje taryboje.
Tačiau Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, bylos PPO inicijuojamos itin retai ir tik išbandžius visus įmanomus būdus susitarti.
Ginčo sprendimas šioje tarptautinėje organizacijoje trunka ilgai. Pirmiausia inicijuojamos 60 dienų trunkančios konsultacijos.
Vėliau sprendžiama, ar tęsti konsultacijas, ar steigti ad hoc ginčo sprendimo kolegiją. Ginčo neišsprendus, procesas vyksta toliau ir gali užtrukti iki vienerių metų. Su sprendimu nesutinkanti šalis gali paduoti apeliaciją, kurios nagrinėjimas užtrunka iki 3 mėnesių.
Jeigu byla laimima, pirmiausia pralaimėjusi šalis yra įpareigojama ištaisyti taikomą netinkamą priemonę. To nepadarius, siūloma tartis dėl kompensacijos, pavyzdžiui, muitų tarifų sumažinimo.
Jeigu ir tuomet nesusitariama – galima taikyti prekybines sankcijas, kurios turėtų būti iš tos pačios srities, iš kurios kilo prekybinis ginčas.
EK pasitiki lietuviška produkcija
Kol kas net ir į Briuselio siunčiamas užklausas Maskva nereaguoja. Dar rugsėjo viduryje komisarai Algirdas Šemeta ir Karelas de Guchtas į Kremlių išsiuntė užklausą, prašydami paaiškinti, dėl kokių priežasčių buvo imtasi nuodugnaus Lietuvos vežėjų patikrinimo. Tačiau atsakymo Rusija iki šiol neatsiuntė.
Paaiškėjus, kad Rusija stabdo lietuviškų pieno produktų importą, EK visuomenės sveikatos atstovas spaudai Frédéricas Vincentas informavo, kad taip pat trūksta informacijos, kokius maisto saugos reikalavimus Lietuvos gamintojai pažeidė.
Tol, kol pažeidimai neįrodyti, EK mano, kad lietuviški pieno gaminiai yra kokybiški ir atitinka būtinus reikalavimus.
Yra žinoma, kad ne visi ES ir Rusijos taikomi standartai atitinka. Tačiau EK manymu, kai kurie Rusijos reikalavimai yra pernelyg griežti, o jų būtinumas norint apsaugoti vartotoją nėra moksliškai pagrįstas.
„Todėl EK paragino Rusiją imtis proporcingų veiksmų ir laukia įrodymų, kad lietuviški maisto produktai neatitiko saugos standartų“, – informavo F.Vincentas.
Bausmė už aktyvią Rytų politiką
Informacijos apie nekokybiškus lietuviškus maisto produktus negauna ir EP. Europos liaudies frakcijos narės Laimos Andrikienės nuomone, lietuviškų produktų draudimas iš tiesų yra kaina, kurią Lietuva moka už aktyvų vaidmenų Rytų kaimynystės politikoje.
„Mano vertinimu, Lietuva yra baudžiama už tai, kad visomis įmanomomis priemonės siekia Vilniaus viršūnių susitikime pasirašyti asociacijos susitarimą su Ukraina ir parafuoti panašius susitarimus su Gruzija ir Moldova“, – kalbėjo parlamentarė.
Jos ir kolegos iš Vokietijos Danielio Caspary iniciatyva Rusijos ir Lietuvos prekybinio konflikto klausimas buvo įtrauktas į šios savaitės EP plenarinės sesijos darbotvarkę.
Politikės manymu, šis sprendimas rodo, kad EP įvertina situacijos svarbą ir reikšmę ir supranta, kad tai ne tik Lietuvos, bet ir visos ES interesas, mat neigiamas Rusijos veiksmų pasekmes pajus visi ES eksportuotojai.
„Šiandien mums rūpi išgirsti, kokių žingsnių ėmėsi EK, ar jie kalbasi su Rusija, kokius tokio elgesio paaiškinimus jie girdi ir ar mes aktyvuosime PPO mechanizmą, kadangi Rusija 2012 m. tapo PPO nare, prisiėmė narystės įsipareigojimus ir turi elgtis pagal taisykles. O remiantis taisyklėmis, Rusija negali taikyti diskriminacinių priemonių vienai šaliai“, – teigė L.Andrikienė.
Politikės teigimu, didžioji dalis EP narių šiuo klausimu yra vieningos nuomonės.
„Kai vakar šitą klausimą buvo pasiūlyta įrašyti į darbotvarkę, labai draugiški ir solidarūs plojimai „kalbėjo“ patys už save“, – teigė politikė.
Pakenkė neatsargios kalbos
Apie tai, kad į susidariusią situaciją būtina reaguoti, lrytas.lt kalbėjo ir kitas Lietuvos atstovas EP Justas Vincas Paleckis.
Šis politikas yra ir ES santykių su Rusija parlamentinės delegacijos narys. Politiko pasakojimu, prieš keletą metų lankantis Maskvoje, iš aukšto Rusijos pareigūno asmeniškai teko išgirsti apie nevienodas patikros sąlygas iš skirtingų šalių atkeliaujančiai produkcijai.
Pavyzdžiui, iš Lietuvos ar Lenkijos atvežama mėsa tikrinama kur kas nuodugniau nei, pavyzdžiui, iš Argentinos. Paklaustas, kodėl būtent dabar Rusija ėmėsi veiksmų prieš Lietuvą, J.Paleckis neabejojo, kad to priežastys – politinės.
„Manau, kad šiai situacijai įtakos turėjo mūsų pirmininkavimas. Antra vertus, kai kuriems mūsų valstybės pareigūnams, turiu galvoje pirmuosius asmenis, net ir pirmąjį asmenį, reikėtų kalbėti stovint prieš kameras šiek tiek atsargiau. Nes tai atsiliepia kiekvieno Lietuvos piliečio gyvenimui, ekonominei ir socialiniai padėčiai“, – kalbėjo EP narys.
Jis negailėjo kritikos valstybės vadovei, sakydamas, kad ir šioje situacijoje pati Dalia Grybauskaitė turėtų „ne tik nurodinėti kitiems, bet ir pati kažką padaryti“. Tačiau politikas teigia, kad dialogą apsunkintų tai, kad santykiai su Rusija nebuvo palaikomi.
„Yra du būdai: arba kalbėtis, arba kariauti, aštrinti santykius. Kalbėtis visada geriau, nei aštrinti santykius. Bet nebūna taip, kad aš nesikalbėjau ir štai staiga pradėsiu kalbėtis. Tam reikia turėti pagrindą, tam reikia paruošti situaciją, todėl turi būti nuolatinis dialogas įvairiais lygiais“, – teigė J.Paleckis.
