"Ilgainiui mes priimsime Balkanų šalis, jei jos atitiks sąlygas ir kriterijus", - pareiškė Ž. M. Barozas Vokietijos laikraščiui "Bild". Anot jo, nereikia pamiršti, kad daugelis Balkanų valstybių dar prieš kelerius metus kariavo viena su kita. "Narystė ES suteiks joms perspektyvą, ir tai yra svarbus svertas susitaikymui regione", - kalbėjo Komisijos pirmininkas.
Turkijai taip pat turėtų būti atviros durys narystei ES, pabrėžė J.M.Barroso. Tai esą yra "didelė, ekonomiškai ir geopolitiškai svarbi šalis", kurios reformų procesas svarbus ES. Tačiau yra aišku, kad narystė bus įmanoma tik tada, "jei Turkija įvykdys visas sąlygas". "Galiausiai tam dar turės pritarti visos šalys narės. Tai ko gero dar užtruks šiek tiek laiko", - dėstė J.M.Barroso.
ES valstybės antradienį pirmą kartą per trejus metus pritarė naujo derybų skyriaus atidarymui stojimo derybose su Turkija. 2005-aisiais prasidėjusios derybos vyksta lėtai. Pastaruoju metu dėl policijos smurto prieš demonstrantus vasarą būta skeptiškumo, ar Turkija gali įgyvendinti ES standartus.
Kroatija yra jauniausia ES narė tarp Balkanų šalių. Ji prie Bendrijos prisijungė liepos 1-ąją. Serbija nuo 2012 metų kovo turi šalies kandidatės statusą, tačiau dar laukia derybų pradžios. Čia didžiausias ginčytinas punktas yra konfliktas tarp Serbijos ir Kosovo.
Su Juodkalnija stojimo derybos jau pradėtos, tačiau kol ji bus priimta į organizaciją, gali praeiti keleri metai. Su Makedonija, kuri nuo 2005-ųjų turi šalies kandidatės statusą, dėl ginčo su Graikija dėl pavadinimo pokalbiai dar nepradėti. Kosovas, Bosnija ir Hercegovina bei Albanija laikomos galimomis kandidatėmis.
