Per susitikimą „Laisvės tautos” lyderiai nusprendė partijai grąžinti iki 2007 metų buvusį pavadinimą.
S.Berlusconi žurnalistams iškart pareiškė, kad sprendimą, kuriuo atkuriama „Forza Italia” ir iš esmės įšaldoma „Laisvės tautos” veikla, vienbalsiai palaikė visi susitikimo dalyviai.
Bet stebėtojams svarbiau pasirodė tai, kad dalis įtakingų partijos narių posėdyje nedalyvavo. Tarp tokių – vicepremjeras Angelino Alfano ir dar keturi ministrai. Tai esą rodo, kad partijoje, kuri su centro kairiaisiais sudaro trapią valdančiąją koaliciją, kilo nesutarimų.
Be to, anksčiau spalį nuosaikesni jos nariai netgi viešai atsisakė paremti S.Berlusconi bandymą nuversti vyriausybę. Buvęs premjeras tąkart gėdingai nusileido.
„Susitikime nedalyvavau, nes kategoriškai prieštarauju „Laisvės tautos” išardymui. Aš niekada nebuvau „Forza Italia” narys”, – savo tinklalapyje paskelbė senatorius Carlo Giovanardi.
Šis politikas pridūrė manantis, kad šalies centro dešinė jau greitai gali skilti į dvi grupes: S.Berlusconi vadovaujamą „Forza Italia” ir „Laisvės tautą”. Pastarajai partijai vadovautų A.Alfano.
Būtent A.Alfano sutrukdė 77 metų S.Berlusconi nuversti premjero Enrico Lettos vyriausybę.
Regis, A.Alfano ir dabar nėra patenkintas S.Berlusconi ėjimu. Artimas jo sąjungininkas Fabrizio Cicchitto pažymėjo, kad oficialus sprendimas dėl „Laisvės tautos” panaikinimo bus priimtas tik per partijos konferenciją gruodžio pradžioje.
A.Alfano sąjungininkai Italijoje vadinami gulbėmis – jie nuosaikesni ir nesiekia kiekviena proga bandyti versti vyriausybę.
O konservatyvūs S.Berlusconi patikėtiniai – vanagai, nuolat skelbiantys ultimatumus dėl mokesčių mažinimo tuo metu valdančiai vyriausybei.
Italijos žiniasklaida skaičiuoja: jei S.Berlusconi su savo sekėjais nuspręstų neberemti E.Lettos vyriausybės, premjeras išsilaikytų būtent dėl A.Alfano frakcijos balsų.
Tiesa, naujas sąmyšis vėl pristabdytų koalicijos pastangas prastumti svarbias reformas ir išvesti Italiją iš ilgiausios nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos recesijos.
