Kas yra prasmingas gyvenimas?

Albertas Camus 1942 metais Sizifo mite teigė, kad savižudybės klausimas, o sykiu ir klausimas apie tai, ar verta gyventi, yra svarbiausias filosofinis klausimas. Šiame moksliniame projekte formuluojama problema yra panaši į taip vadinamų egzistencialistų keliamus klausimus.

A.Bielskis<br>Archyvo nuotr.
A.Bielskis<br>Archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Andrius Bielskis

Oct 31, 2013, 9:36 AM, atnaujinta Feb 20, 2018, 5:18 PM

Centrinė mokslinio projekto prielaida yra artima Alberto Camus formuluojamai tezei, jog svarbiausias filosofinis klausimas yra „gyvenimo prasmės“ klausimas. Tačiau Camus ir (kitų) egzistencialistų (Martino Heideggerio, Jean-Paul Sartre’o, Levo Šestovo) XX a. vidury formuluojamas prasmės klausimas yra problemiškas, nes prasmės diskursą ir prasmės struktūras – tai, kas suteikia žmogaus gyvenimui formą ir turinį – subordinavo „autentiškam“ ir niekuo nesaistomam (iracionaliam) pasirinkimui.

Šiuo tyrimu bus siekiama filosofinę prasmės problemą analizuoti šiuolaikinio aristotelizmo filosofinės tradicijos kontekste.

Jo tikslas – pateikti prasmingo gyvenimo praktikų ir struktūrų filosofinį aprašymą, o sykiu bandyti ištirti, kiek jos yra galimos postmodernios socioekonominės realybės kontekste. Tyrimo metu bus atliekama išsami fenomenologinė kelių prasmės struktūrų analizė, pirmiausia filosofijos ir meno.

Šios temos aktualumas slypi kaip tik siekyje sistemiškai ištirti nūdienos sociokultūrinio pasaulio praktikas, keliant pamatinį etinį ir filosofinį žmogaus klestėjimo ir prasmingo gyvenimo klausimą.

Pasitelkiant šiuolaikinę aristotelinę filosofiją šio mokslinio projekto tikslas yra aprašyti žmogaus klestėjimui būtinas sąlygas ir svarbiausius normatyvinius principus, kurių dėka būtų galima antropologiškai apmąstyti svarbiausias nūdienos visuomenės socialines praktikas ir struktūras.

Istorinė modernybės analizė prasmės ir prasmingo gyvenimo problematikos kontekste yra aktuali kaip tik mūsų kultūrinės ir civilizacinės tapatybės prasme.

Kodėl modernios Europos kultūros praktikose (grožinėje literatūroje, dramaturgijoje, kine) daugėja beprasmybės ir kultūrinio išsekimo apraiškų? Kur šios mąstysenos ir prasmės entropijos šaknys ir ką tai reiškia mūsų istorinei ir kultūrinei tapatybei?

Atsakyti į šiuos ir kitus klausimus yra šio projekto uždaviniai. Siekiant projekto tikslų ir uždavinių bus publikuojami moksliniai straipsniai, mokslo populiarinimo studija ir monografija anglų ir lietuvių kalbomis.

Mykolo Romerio universiteto mokslininkų grupė įgyvendina laimėtą Europos Sąjungos fondų finansuojamą 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ įgyvendinimo priemonės Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“ projektą „Prasmės struktūros“ (projekto kodas Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-034).

Andrius Bielskis yra mokslinio projekto „Prasmės struktūros“ vadovas

* * *

Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.