Ukrainos vyriausybė ketvirtadienį nurodė nutraukti pasiruošimą istorinės prekybos ir politikos sutarties pasirašymui su Europos Sąjunga per šį mėnesį vyksiantį viršūnių susitikimą Vilniuje.
Vyriausybės interneto svetainėje paskelbtas dokumentas nurodo „nutraukti Ukrainos ir Europos Sąjungos Asociacijos sutarties ruošimo procesą“.
Taip pat pažymima, kad toks sprendimas priimtas „nacionalinio saugumo naudai“.
Užsienio reikalų ministerijai ir visoms ekonomikos bei politikos ministerijoms Ukrainos vyriausybė nurodė atnaujinti „aktyvų dialogą dėl prekybos ir ekonomikos ryšių atnaujinimo su Rusija ir kitomis Muitų sąjungos bei NVS valstybėmis“, sakoma ministrų kabineto nutartyje, kurią pasirašė premjeras Mykola Azarovas.
Opozicija prabilo apie prezidento apkaltą
Galutinai užkirsdama kelią Ukrainai pasirašyti šią sutartį kitą savaitę Vilniuje vyksiančiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime, vyriausybė pasiūlė sukurti trišalę Ukrainos, Europos Sąjungos ir Rusijos prekybos komisiją, kad būtų išnagrinėtas „kompleksas klausimų, skirtų prarastų gamybos apimčių ir prekybos bei ekonomikos santykių atkūrimui“.
Pasak Ukrainos vicepremjero Jurijaus Boikos, pasirengimas Asociacijos sutarties pasirašymui vėl būsiąs atnaujintas, kai bus rastas būdas, kaip iš Europos rinkos kompensuoti pramonės gamybos smukimą ir pagerinti santykius su NVS. Anot jo, jeigu tokio kompensavimo nebus „rimtai nukentės Ukrainos ekonomika“.
Vyriausybei paskelbus apie pasirengimų sutarties su ES pasirašymui stabdymą ir dialogą su Rusija atnaujinimą, ilgai nelaukęs A.Jaceniukas pabrėžė – jeigu V.Janukovyčius atsisako dabar pasirašyti sutartį su ES bloku, tai yra „tėvynės išdavystė ir pagrindas apkaltai“.
Ministras pirmininkas Mykola Azarovas privalo dabar atsistatydinti, pridūrė jis.
Ukrainos ir ES asociacijos sutartį planuota pasirašyti lapkričio 29 dieną Vilniuje.
V.Putinas - už Ukrainą ES, bet ne NATO
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva sutinka dalyvauti trišalėse derybose su Ukraina ir Europos Sąjunga, kaip siūlo Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, praneša BNS.
„Mes – už. Bet tik iki sprendimo priėmimo (Asociacijos sutarties su ES pasirašymo)“, – sakė V.Putinas.
Jis taip pat nurodė, kad Rusija nėra prieš Ukrainos siekį tapti asocijuota Europos Sąjungos nare; tačiau, jeigu Kijevas stotų į NATO, tuomet Maskva pasisakytų prieš.
„Mes nesame prieš suverenų Ukrainos pasirinkimą, kad ir koks jis būtų. Mes kalbame apie visai ką kita. Štai, jeigu mums pasakytų, kad Ukraina stoja į NATO, tai mes tuomet būtume realiai prieš“, – sakė V.Putinas ketvirtadienį per Rusijos literatų bendrijos posėdį.
Jis paaiškino, kad karinio bloko infrastruktūros priartėjimas prie Rusijos sienų reiškia tam tikra pavojų šiai šaliai.
„Ekonominiai susivienijimai nekelia jokio pavojaus valstybės gynybos galios požiūriu. Yra kitokių grėsmių“, – pažymėjo Rusijos prezidentas.
V.Putinas priminė, kad Rusija ir Ukraina yra atviroje rinkoje, kurioje galioja nuliniai eksporto ir importo tarifai; tačiau jeigu Kijevas „atvers vartus“ į Europos Sąjungą ir toms pačioms prekių grupėms įves nulinius tarifus, tada Rusija nebegalės palaikyti ankstesnės tvarkos.
„Mes vedėme derybas su PPO 17 metų, derėjomės dėl kiekvienos pozicijos, o dabar mums tiesiog sako: „Jūsų vartai į Ukrainą atverti, o dabar Ukraina atvers šiuos vartus į Europą“, – nurodė prezidentas ir pabrėžė, kad Rusija privalo ginti savo ekonomiką ir tik tokia yra jos pozicija.
Kaltinimai Rusijai, kad ši šiuo klausimu laikosi „agresyvios politikos“, pasak jo, yra „nesąžiningas požiūris į mūsų pozicijos vertinimą“.
Sąmyšis parlamente
Ukrainos Aukščiausioje Radoje – chaosas. Ketvirtadienį parlamentarams balsavimu atmetus net šešis įstatymo dėl kalinių gydymo užsienyje projektus, Rados pirmininkas Vladimiras Rybakas pareiškė, kad penktadienį, lapkričio 22 d., planuojama persvarstyti „eurointegracinius“ įstatymų projektus – dėl nuteistųjų gydymo užsienyje ir dėl prokuratūros, rašo zn.ua.
Parlamento vadovas taip pat siūlė deputatams iš ketvirtadienio į penktadienį perkelti balsavimą dėl įstatymo projekto, liečiančio Ukrainos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo memorandumo ratifikavimą, taip pat susitarimo su ES dėl finansinės paramos. Šį įstatymą parlamentarai jau apsvarstė, bet balsuos dėl jo penktadienį.
Opozicija kritikavo, kad valdančioji dauguma atsisakė balsuoti už eurointegracinius įstatymus, tačiau nori iš ES gauti finansinę paramą.
Regionų partijos frakcijos vadovas Sergejus Jefremovas taip pat pareiškė, kad „eurointegraciniai“ įstatymų projektai dėl kalinių gydymo užsienyje ir dėl prokuratūros bus svarstomi penktadienio sesijoje arba neeiliniame parlamento posėdyje – tai priklausys nuo to, kada darbo grupėms pavyks parengti dokumentus.
„Ukraina praėjo visą integracijos kelią, bet mes nesulaukiame iš ES jokių atsakomųjų žingsnių, vien tik reikalavimus, nors mums kyla daug problemiškų klausimų, visų pirma, ekonomikos srityje“, - pabrėžė S.Jefremovas.
Iš trijų reikalavimų - vienas
ES užsienio reikalų ministrų Briuselyje paremgtoje Asociacijos sutartyje su Ukraina numatytos išlygos dėl teismų bei rinkimų sistemos reformavimo ir kalinčios J.Tymošenko išleidimo gydytis į Vokietiją.
Ketvirtadienį Ukrainos parlmentas sugebėjo priimti tiktai įstatymo projektą dėl rinkimų įstatymų pakeitimo. Kiti du klausimai kol kas neišspręsti.
Sutartyje numatoma, kad jei šių klausimų Ukraina nespės išspręsti iki lapkričio pabaigos, kai Lietuvoje vyks Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, ji galėsianti tai padaryti iki kitų metų gegužės, kai ši sutartis turės būti ratifikuota Ukrainos Radoje.
V.Janukovyčius - už eurointegraciją
Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ketvirtadienį pažadėjo, kad jo šalis toliau sieks narystės Europos Sąjungoje, nors Kijevas nutraukė pasiruošimą istorinės prekybos sutarties su Europa pasirašymui.
Ukraina „toliau dirbs šiame kelyje, kelyje į ES integraciją“, sakė V.Janukovyčius Austrijoje, kurio žodžius vertė vertėjas.
Šis pareiškimas nuskambėjo po to, kai Ukrainos vyriausybė paskelbė dekretą, nurodantį „nutraukti Ukrainos ir Europos Sąjungos Asociacijos sutarties ruošimo procesą“.
Asociacijos sutarties pasirašymas buvo laikomas pirmu žingsniu į Europos Sąjungos narystę. Tačiau Bendrija pareikalavo mainais į šį susitarimą išlaisvinti kalinčią opozicijos lyderę Juliją Tymošenko.
Kiek anksčiau ketvirtadienį Ukrainos parlamentas nepritarė sutarčių projektams, kurie būtų išlaisvinę vieną 2004 metų Oranžinės revoliucijos lyderių J.Tymošenką.
„Žinoma, šiame kelyje yra sunkumų“, – sakė V.Janukovyčius žurnalistams po susitikimo su Austrijos kolega Heinzu Fischeriu.
„Turime išnagrinėti šias problemas ir pažiūrėti, ar jos yra išsprendžiamos arba išvengiamos“, – pridūrė prezidentas tikindamas, kad Ukrainos parlamentas ketvirtadienį priėmė keletą kitų įstatymų projektų, kad atitiktų ES keliamus kriterijus.
Paklaustas, kodėl nuo nugaros skausmų kenčianti J.Tymošenko, kuriai siūlomas gydymas Vokietijoje, negali būti paleista į laisvę, V.Janukovyčius pareiškė, kad tokį sprendimą turi priimti teismai.
„Galutinai atsakyti į šį klausimą šiandien yra neįmanoma“, – pridūrė jis, pažymėdamas, kad požiūris į J.Tymošenko Ukrainos parlamente ir užsienyje labai skiriasi.
„Turime laikytis įstatymų. Mes gerbiame įstatymus ir konstituciją. Ponios Tymošenko paleidimas yra labai kontroversiškas ir prieštaringas“, – pridūrė jis.
Charizmatiškoji opozicijos lyderė J.Tymošenko, kuri atliko vieną svarbiausių vaidmenų per 2004-ųjų Oranžinę revoliuciją ir yra sena dabartinio valstybės vadovo Viktoro Janukovyčiaus politinė priešininkė, 2011-aisiais buvo nuteista kalėti septynerius metus už piktnaudžiavimą valdžia.
Tarptautinė bendrija pasmerkė nuosprendį J.Tymošenko kaip politiškai motyvuotą.
