Remdama Rytų partnerystės politiką JAV mėgina geopolitiškai susilpninti Rusiją. Lietuvoje viešėję JAV ambasadoriai Baltijos šalyse, mėgino įtikinti ES Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos politikus, kad Ukrainos dalyvavimas Rytų partnerystės programoje svarbesnis nei J.Tymošenko.
Lapkričio 28-29 dienoms Vilniuje Ukraina turėtų pasirašyti Rytų partnerystės sutartį, regis, Europa net nebemėgina įtikinti Viktoro Janukovyčiaus paleisti buvusios premjerės J.Tymošenko.
Ukraina žaidžia, bet ES tai nejaudina
Nenuspėjamoji Ukraina pradėjo žaidimus, mėgindama nukelti balsavimą Radoje dėl kalinių gydymo užsienyje (šis įstatymas leistų J.Tymošenko gydytis užsienyje), tačiau tai, regis, nebesiutina didžiausių J.Tymošenko gynėjų Europoje – Švedijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos.
Britai ir švedai, kurie iš Ukrainos reikalavo realios pažangos įgyvendinat visas tris jai iškeltas sąlygas, - reformuoti teismų bei rinkimų sistemas ir išleisti gydytis į Vokietiją kalinčią J.Tymošenko, - šiuo metu tyli.
Portalo lrytas.lt šaltinių žiniomis, Švedija ar Didžioji Britanija nėra žaidėjos, galinčios sustabdyti Asociacijos sutarties su Ukraina pasirašymą. Vienintelė ES šalis, galinti nulemti šios sutarties pasirašymą, – Vokietija, tačiau jos kanclerė Angela Merkel neišsako savo galutinės pozicijos.
Ukrainos Rada nesutaria
Kaip rašo zn.ua, Rados darbo grupė, iki ketvirtadienį numatyto balsavimo turėjusi parengti įstatymo projektą dėl kalinių gydymo užsienyje, trečiadienį nutraukė savo darbą ir jo nebeatnaujino. Taigi, darbo grupė neturi parengto įstatymo projekto teksto ir neturės ko pateikti balsavimui Radoje ketvirtadienį, pareiškė darbo grupės narė Irina Geraščenko.
Darbo grupė nusprendė įkurti specialų komitetą, tačiau kolegoms nepavyko pasiekti bendro susitarimo.
Parlamentinė darbo grupė į posėdį trečiadienį susirinko 14 val., bet jau po valandos buvo paskelbta pertrauka, nes 15 val. turėjo prasidėti kitas posėdis – dėl prokuratūros įstatymo pataisų.
Nepaisydamas opozicijos protestų, darbo grupės vadovas Genadijus Vasiljevas jos posėdį atidėjo neribotam laikui.
J.Tymošenko neišleis
Kaip praneša ELTA, dėl kalinių gydymo užsienyje buvo pateikti net šeši įstatymo projektai, bet Ukrainos parlamentas ketvirtadienį nepritarė nė vienam iš jų. Nė už vieną iš šešių įstatymo projektų nebalsavo daugiau kaip 195 parlamentarai, nors reikėjo mažiausiai 226 balsų.
Regionų partijos ir Komunistų partijos deputatai balsavime nedalyvavo.
Deputatas nuo Regionų partijos Vladimiras Oleinikas neatmeta, kad parlamentas gali susirinkti į neeilinę sesiją. „Gali būti neeilinė sesija“, - sakė jis. Anot deputato, parlamentas dar turi galimybę patobulinti įstatymo projektą ir jį priimti.
Vienas svarbus įstatymas – priimtas
Be įstatymo, kuris leistų išsiųsti J.Tymošenko gydytis užsienyje, ketvirtadienį Ukrainos Rada turi svarstyti dar du su eurointegracija susijusius įstatymus - dėl prokuratūros ir dėl rinkimų.
Kaip praneša newsru.com, nuo pat ryto posėdžiaujanti Rada įstatymo projektą dėl rinkimų įstatymų pakeitimo priėmė patį pirmą ir be svarstymų.
Už įstatymo pakeitimą balsavo 365 iš 423 deputatų. Nebalsavo visa komunistų frakcija.
Kaip rašo BNS, šiuo įstatymu, kurio projektą pateikė Regionų partija, numatoma sukurti užsienio rinkimų apygardą, keičiamos apygardų rinkimų komisijų formavimo procedūros, mažinamas piniginis užstatas registruojant kandidatūras, įvedami rinkimų fondo dydžio apribojimai, be to, sugriežtinami reikalavimai informacinėms agentūroms dėl rinkimų nušvietimo.
ES pasirašys sutartį
ES užsienio reikalų ministrai Briuselyje baigė rengti Asociacijos sutartį su Ukraina, kurioje numatytos išlygos dėl teismų bei rinkimų sistemos reformavimo ir kalinčios J.Tymošenko išleidimo gydytis į Vokietiją.
Sutartyje numatoma, kad jei šių klausimų Ukraina nespės išspręsti iki lapkričio pabaigos, kai Lietuvoje vyks Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, ji galėsianti tai padaryti iki kitų metų gegužės, kai ši sutartis turės būti ratifikuota Ukrainos Radoje.
Kas bus, jei Ukraina ES keliamų klausimų dėl kalėjimų ir rinkimų sistemos reformavimo bei kalinių gydymo užsienyje neišspręs ir po sutarties ratifikavimo Radoje, – lieka neaišku, nes ES ir JAV, norinčių matyti Ukrainą savo sąjungininke, darbotvarkėje šio klausimo nėra.
V.Janukovyčius persigalvojo dėl ES?
Ukrainoje atsirado politologų, manančių, kad prezidentas Viktoras Janukovyčius persigalvojo ir apskritai nebeketina pasirašinėti su ES Asociacijos sutarties.
Rupor.info cituoja Tarptautinio demokratijos instituto direktorių Sergejų Taraną, kuris nurodo tris galimas V.Janukovyčiaus persigalvojimo priežastis.
„Pirmoji priežastis – atsirado labai patrauklus V.Putino pasiūlymas pinigais, už kuriuos visai nieko nereikėtų daryti. Nei reformų atlikti, nei su korupcija kovoti.
Svarbiausia – nereikia atitikti tarptautinių demokratijos ir skaidrumo standartų, kurių reikalauja Europa“, - aiškino S.Taranas.
Antroji priežastis, pasak eksperto, – kad Ukrainai pasukus ES linkme, tarp rinkėjų krinta V.Janukovyčiaus palaikymas.
„Trečioji priežastis – V.Janukovyčius puikiai supranta, kad iki 2015 m. situacija geresnė netaps“, - sako politologas.
Pasak jo, J.Tymošenko vaidmuo išlaikant V.Janukovyčių rusiškoje kryptyje netgi stipresnis, nei dujotiekio, dujų kainų ir panašių dalykų.
EŽTT nusprendė, kad J.Tymošenko kali neteisėtai
2013 metų balandžio pabaigoje Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) nusprendė, kad Ukrainos valdžios sprendimas uždaryti buvusią premjerę J.Tymošenko už grotų – neteisėtas.
„Teismo nuomone, J.Tymošenko kalinimas visą kalinimo laikotarpį – šališkas ir neteisėtas“, – paskelbė EŽTT.
J.Tymošenko įsitikinusi, kad ji pasiųsta už grotų, nes buvo norima ją pašalinti iš politikos, ir mėginama užkirsti kelią jai dalyvauti kituose prezidento rinkimuose 2017-aisiais.
