Ukrainos politinės padangės stebėtojams vakar nesunkiai galėjo susisukti galva, rašo „Lietuvos rytas“.
Viena už kitą skambesnės naujienos iš Kijevo ir apie jį pylėsi nuo ryto iki vakaro.
Pirmiausia Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus vadovaujama Regionų partija dar kartą atmetė įstatymo projektą, kuris leistų nuteistiesiems, konkrečiai – kalinamai buvusiai šalies premjerei Julijai Tymošenko, išvykti gydytis į užsienį.
Tai – viena svarbiausių ES sąlygų, kurias įvykdęs Kijevas galėtų pasirašyti Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartį per Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, kuris vyks Vilniuje lapkričio 28 ir 29 dienomis.
„Manau, Ukraina jau yra apsisprendusi, kad artimiausiu metu nebūtų pasirašyta asociacijos sutartis su ES“, – po ukrainiečių balsavimo prie pesimistinių prognozių prisidėjo ir Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius.
Tiems, kurie tuo dar nepatikėjo, Ukrainos vyriausybė po pietų pateikė dar vieną staigmeną: nurodė sustabdyti pasirengimo Ukrainos ir ES asociacijos sutarties sudarymui procesą.
Kai kurie Vakarų leidiniai ir politikai tai kaipmat dramatiškai įvertino kaip Kijevo ištartą „ne“ Bendrijai.
Skundėsi prekybos nuostoliais
Nepraėjus nė porai valandų drama kiek atslūgo ir pasirodė šaltesnių vertinimų – tai esą tik dar vienas Ukrainos manevras siekiant išlupti daugiau naudos ar apsiginti nuo nuostolių.
Šalies vicepremjeras Jurijus Boiko pažymėjo, kad derybas dėl Asociacijos sutarties vyriausybė sustabdė dėl sumažėjusios Ukrainos prekybos su Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalimis apimties.
„Derybos dėl ES asociacijos sutarties nebus atnaujintos iki to momento, kol nerasime išeities iš susiklosčiusios situacijos, kol mūsų pramonės gamybos mažėjimas ir santykiai su NVS šalimis nebus kompensuoti europinės rinkos sąskaita“, – pareiškė J.Boiko.
Šio pareiškimo išvakarėse Ukrainos premjeras Mykola Azarovas Sankt Peterburge buvo susitikęs su NVS vyriausybių vadovais. Tarp jų buvo ir Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas.
Anot naujienų portalo „Komersant-Ukraina“, M.Azarovas susitikime skundėsi šįmet išaugusiais prekybos nuostoliais NVS rinkoje ir Ukrainos ekonomikos postūmį siejo su ES. Tad leidinys darė išvadą, jog Kijevas vis dėlto ketina pasirašyti sutartį su ES.
Palaimino svarbų projektą
Kad Ukraina neatmeta galimybės pasirašyti sutartį su Bendrija, liudija ir vakarykštis parlamento posėdis.
Nors J.Tymošenko klausimas liko neišspręstas, parlamentarai sklandžiai palaimino projektą dėl rinkimų įstatymo pakeitimų. Už jį balsavo 365 iš 423 salėje buvusių deputatų.
Rinkimų įstatymo pakeitimai – antrasis iš trijų likusių Briuselio reikalavimų, keliamų Ukrainai. Tai reiškia, kad vakar Kijevas vis dėlto žengė svarbų žingsnį Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarties link.
Aukščiausioji Rada artimiausiu metu turėtų spręsti, ar priimti trečiąjį įstatymo projektą, kurio reikalauja Bendrija, – dėl prokuratūros.
Po vakarykščio balsavimo neatrodė itin nusivylę ir jį stebėję Europos Parlamento specialieji pasiuntiniai – buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis ir buvęs Europos Parlamento pirmininkas Patas Coxas.
Jų misija Kijeve buvo pratęsta iki lapkričio 28-osios, viršūnių susitikimo Vilniuje dienos.
Tiesa, A.Kwasniewskis ketvirtadienį vakare prisidėjo prie skeptikų balsų – pareiškė, kad Ukraina Lietuvos sostinėje sutarties nepasirašys.
Svarbus tik lyderio žodis
Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Marius Laurinavičius „Lietuvos rytui“ teigė, kad Ukrainos vyriausybės nurodymas stabdyti pasiruošimo ES asociacijos sutarties sudarymui procesą iš tikrųjų yra nereikšmingas.
„Sprendimus Ukrainoje priima ne M.Azarovas ir ne vyriausybė. Ką vyriausybė dabar rengia? Nieko. Viskas yra parlamente.
Šiuo metu žaidimas yra pasiekęs tokią įtampą, kad visus abiejų pusių sprendimus, o juo labiau retoriką, reikėtų vertinti kaip blefavimą“, – pažymėjo M.Laurinavičius.
Anot eksperto, vyriausybė galbūt atstovauja verslo struktūrų pozicijai. Bet svarbiausia dabar esanti V.Janukovyčiaus pozicija, kurios jis neviešina. Tad intriga gali išlikti iki susitikimo Vilniuje dienos.
„Įstatymo projektą dėl prokuratūros Aukščiausioji Rada gali priimti jau šiandien. Tada liktų tik vienas – J.Tymošenko klausimas.
Jų pozicija tokia: dėl vieno žmogaus sistemos keisti negalima. Gali būti, jog su tokia nuostata jie atvažiuos į Vilnių ir tikėsis pasirašyti sutartį neišsprendus J.Tymošenko problemos.
Taip pat egzistuoja menka galimybė, kad V.Janukovyčius suteiks J.Tymošenko malonę, kaip dabar prezidento prašo opozicija“, – svarstė ekspertas.
Be to, M.Laurinavičius pabrėžė nematąs jokių realių ženklų, kad Ukraina keistų savo europinę orientaciją. Jis ragino atkreipti dėmesį į sparčiai didėjančią Kijevo nepriklausomybę nuo Rusijos dujų monopolijos.
Kita vertus, Ukrainos valdžia, net jei ir norėtų atsisakyti sutarčių su ES, negalėtų to skelbti dėl artėjančių 2015-ųjų prezidento rinkimų.
Mat pagal apklausas proeuropietiški opozicijos atstovai smarkiai lenkia V.Janukovyčių.
Pavyzdžiui, partijos „Udar“ lyderis Vitalijus Klyčko antrajame ture jį įveiktų surinkęs dvigubai daugiau balsų.
„Jeigu Ukraina Vilniuje nepasirašys sutarties, opozicija iš to lipdys savo rinkimų kampaniją. V.Janukovyčius bus vaizduojamas kaip žmogus, sužlugdęs europietiškus šalies siekius.
Todėl jo tikslas gali būti parodyti, kad Ukraina nori pasirašyti Asociacijos sutartį, bet ES neleidžia“, – įžvalgomis dalijosi RESC analitikas.
Ukraina į ES beldžiasi jau du dešimtmečius
Prisijungti prie ES Kijevas siekia nuo 1994 metų. Tada šalies vyriausybė paskelbė, kad eurointegracija yra pagrindinė Ukrainos politinė kryptis.
Politinis ES ir Ukrainos dialogas prasidėjo tais pačiais metais, kai buvo pasirašyta Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis (PBS). Šis dokumentas, be kita ko, pabrėžė būtinybę garantuoti žmogaus teises ir žodžio laisvę.
Po 2004-ųjų Oranžinės revoliucijos prezidentu tapęs opozicijos lyderis V.Juščenka pareiškė, kad sieks glaudesnių ryšių su ES. Tą patį kartojo ir 2010 metais Ukrainos prezidentu išrinktas V.Janukovyčius.
Derybos dėl Ukrainos ir ES asociacijos sutarties vyko 2009–2011 metais. Ši sutartis turėtų pakeisti galiojantį PBS. Asociacijos sutartis apima politinį ir ekonominį bendradarbiavimą, įskaitant susitarimą dėl laisvosios prekybos zonos. Bet ji nereiškia, kad Ukraina bus priimta į ES.
2011-ųjų spalį buvusi Ukrainos premjerė J.Tymošenko buvo nuteista septyneriems metams už piktnaudžiavimą valdžia, kai 2009-aisiais pasirašė sutartis dėl „Gazprom“ dujų tiekimo Ukrainai.
Europos žmogaus teisių teismas šiemet nusprendė, kad J.Tymošenko įkalinimas yra politiškai motyvuotas ir pažeidžia jos teises.
Ukrainos ir ES santykiai šiuo metu plėtojami laikantis Europos kaimynystės politikos (EKP). EKP – tai ES užsienio politikos instrumentas, skirtas su Bendrija besiribojančioms šalims.
2012-aisiais ES pasirašė su Ukraina Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartį, bet jos neketina ratifikuoti, kol Kijevas nepagerins demokratijos ir teisinės sistemos būklės. Briuselis reikalauja, kad Ukraina persvarstytų ir J.Tymošenko likimą.
