Įvykiai Ukrainoje – revoliucija ar emocijų banga?

Kas vyksta Ukrainoje – ar tai nauja, tik ne oranžinė, o geltonai mėlyna revoliucija, ar viso labo pasipiktinusių piliečių emocijų iškrovimas, pamitingavimas, kuris išsikvėps, nepasiekęs jokių apčiuopiamų rezultatų? Žurnalistas Alvydas Medalinskas, pirmadienio rytą grįžęs iš Kijevo, dalijosi karštais įspūdžiais ir įžvalgomis. Požymių, kad kyla revoliucijos banga, ne taip ir mažai. Tačiau svarbiausia revoliucijos sąlyga – kad susivienytų šiuo metu skirtingose Kijevo aikštėse įsikūrę opozicijos politikai ir paprasta liaudis, studentija. Ar Ukrainos žmonės pasirengę atleisti juos išdavusiems politikams ir susitelkti su jais dėl šalies vietos ES žemėlapyje?

Požymių, kad Ukrainoje kyla revoliucijos banga, ne taip ir mažai.<br>AP nuotr.
Požymių, kad Ukrainoje kyla revoliucijos banga, ne taip ir mažai.<br>AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Jurgita Noreikienė

Nov 25, 2013, 2:39 PM, atnaujinta Feb 20, 2018, 4:11 AM

- Kaip praėjo naktis Kijeve, kokios žmonių nuotaikos?

- Naktis praėjo normaliai. Buvo tik viena didesnė problema – bet, manau, euforijos pagauti žmonės nepagrįstai ją padarė. Kreščiatikas - centrinė, plati Kijevo gatvė - sekmadieniais yra uždaroma ir paliekama žmonėms pasivaikščioti. Po dvyliktos ji turėjo būti atidaryta, bet žmonės, euforijos pagauti, buvo nusprendę nepraleisti jokių automobilių link Europos aikštės ir link centrinio Maidano. Tada įsikišo specialiosios pajėgos („Berkutas“) ir tuos žmones prasklaidė.

Dar vienas incidentas kilo dėl to, kad Kijevo valdžios sprendimu, priimtu lapkričio 21 dieną, be savivaldybės leidimo negalima statyti jokios smulkios architektūros. Pavyzdžiui, Maidane norima pastatyti kalėdinį kaimelį, o protestuotojai ten statė palapines. Tai irgi smulki architektūra. Buvo pasakyta, kad visos palapinės būtų nukeltos. Pagrindinėje aikštėje – Maidane – jas gana brutaliai išgriovė ir išnešiojo, o Europos aikštėje, kur įsikūrę politikai ir buvo daugiau žmonių, pabandė griauti, bet nepavyko.

- Ar yra sužeistų?

- Ne, smurto akcentas gerokai perdėtas. Gal taip ir atrodo iš šalies, bet susidūrimas buvo menkas net ir tada, kai prie Vyriausybės rūmų nuėjo žinoma provokatorių komanda, kuri visada ateina prie opozicijos mitingų ir bando išprovokuoti riaušes, kad vėliau opozicijai būtų galima suversti atsakomybę.

Buvo paleistos ašarinės dujos, sužeistas vienas pareigūnas. Tačiau pats susidūrimas buvo kaip pasistumdymas – Ukrainoje tokie būna, suremia pečius žmonės, „Berkutas“, ir pradeda stumti vieni kitus.

- Kokios akcijos numatytos šiandien?

- Šiandien jau organizuotomis, opozicijos, pajėgomis turėtų būti einama link Vyriausybės ir link prezidento rūmų piketuoti ir reikalauti įgyvendinti rezoliuciją, pagal kurią M.Azarovo ir vyriausybės reikalaujama atsistatydinti, o V.Janukovyčiaus – pasirašyti Asociacijos sutartį arba atsistatydinti.

- Kelintą valandą numatytos tos eitynės?

Rados politikai žadėjo žiūrėti pagal situaciją. Jie planuoja tęsti mitingą. Šiuo metu Kijeve yra dvi pagrindinės susibūrimų vietos Maidane susirinkę daugiau studentai, jaunimas, o Europos aikštėje – politikai.

Politikai labai nori išvengti takoskyros tarp politikų ir visuomenininkų renginio. Kai Vilniuje vyks lapkričio 28-29 d. vyks viršūnių susitikimas, norima sutelkti visų pajėgas, kad jaunimas atsivestų tėvus, vyresni – vaikus, artimuosius, po 4-5 žmones, ir kad susirinktų 500 tūkst. ar gal net ir milijonas žmonių. Tarp tų aikščių atstumas – apie 500 m. Norima, kad šitos dvi aikštės būtų apjungtos kaip viena visuma ir būtų kaip „bendras Maidanas“, kad neliktų takoskyros tarp politikų ir jaunimo, studentų.

- Ar mitinguose dalyvauja Ukrainos oligarchai?

- Oligarchų yra ne tik Regionų partijoje, bet ir opozicijoje. Tas pats P.Porošenka – garsusis „šokolado karalius“ - dalyvauja visuose įvykiuose. Ir tarp opozicijos yra turtingų žmonių. Bet oligarchai turėjo savo atskirą mitingą – tai Regionų partijos mitingas. Ten jie kalbėjo apie tai, kaip jiems rūpi ne jų pelnai, o darbo žmogus, jo gyvenimas.

- Ar per šituos mitingus J.Tymošenko – labai svarbi ikona, ar jau kiek nublankusi?

- J.Tymošenko įvaizdis labai stiprus. Per tuos mitingus vienas kertinių klausimų buvo J.Tymošenko išlaisvinimas. J.Tymošenko vėliavos plaikstėsi, mitinguose kalbėjo jos dukra. Ji perskaitė J.Tymošenko laišką apie situaciją Ukrainoje.

- J.Tymošenko dukra dalyvauja prie politikų ar prie visuomenininkų?

- Prie politikų. Dalyvaudama didžiajame mitinge Europos aikštėje, stovėjo tarp politikų. Tame rate, tiesa, buvo ir trys žurnalistai. Ji nelabai ir slepia, kad turi politinių ambicijų.

- Ar šitie protestai gali padaryti Ukrainos valdžiai įtaką ir priversti pakeisti nuomonę dėl Asociacijos sutarties?

- Jeigu tie įvykiai klostysis tokia pačia skale, kaip klostėsi per pastarąsias tris dienas, jeigu eis tiktai į viršų, tikrai visko gali būti. V.Janukovyčius yra politikas, jam reikia reaguoti į situaciją.

Klausiau studentų – kodėl jūs išėjot, metę viską, niekieno neorganizuoti, patys sumuštinius, kavos termosus atsinešėte, patys plakatus pasigaminote? Jis sako, mes jau buvom patikėję, kad tikrai turėsim asociacijos sutartį. Dabar norim paklausti, kodėl V.Janukovyčius taip padarė, kodėl apgavo.

Tas apgavystės jausmas – labai panašus, kaip Oranžinės revoliucijos metais. Ten taip pat žmonės mano, kad juos apgavo, jų balsus ne taip suskaičiavo. Kitas svarbus jausmas – pasitikėjimo savo jėgomis. Jis tampa vis stipresnis.

Be to, reikia kalbėti ne tik apie Kijevą, bet ir apie Lvovą, ir Centrinę Ukrainą.

- O kaip Rytų Ukraina?

- Rytuose taip pat labai įdomi situacija. Donecko meras pasakė, kad pas jį nebus „Euromaidano“, nes pas jį tik 25 proc. gyventojų palaiko sutartį. O prieš keletą mėnesių tokių buvo apie 7 proc. Aiškiai matomas europinių nuotaikų kilimas. Mačiau apklausas, kurios rodo, kad Regionų partijos elektorate 47 proc. palaiko Asociacijos sutarties pasirašymą.

- Ar situacija primena kylančią revoliuciją, ar tai tėra mitingavimas, kurio negalima lyginti su Oranžine revoliucija?

- Oranžinė revoliucija labai didelis pakilimas, bet po jo – labai stiprus nuoslūgis. Atsirado baisus žmonių nepasitikėjimas politikais ir politika. Tai leido V.Janukovyčiui ateiti į valdžią, nes „oranžinis“ elektoratas buvo nusivylęs „oranžiniais“ politikais.

Dabar kertinis klausimas – ar trijų opozicinių partijų jėgos ir visuomenės jėgos gali susijungti, ar visuomenė bent jau šiuo, Asociacijos sutarties, klausimu gali pasitikėti politikais. Žmonės sako, kad visais klausimais gal nepasitikėtų, bet dėl Asociacijos sutarties – nėra kito kelio. Jeigu šios dvi jėgos susijungs – tai iš principo bus tai, kas vyko Oranžinėje revoliucijoje, kai susijungė politikai ir visuomenė.

- Paprastai, kai kyla revoliucijos, jų idėjas palaiko ir jėgos struktūros. Kokios Ukrainos policijos nuotaikos?

- Pats mačiau atvejį, kai policininkams jų vadas davė nurodymus, ką daryti, ir keli policininkai labai aiškiai, garsiai pasakė, kad jie taip pat už eurointegraciją. Sakė, kad gali palaikyti tvarką, bet patys yra už eurointegraciją. Šitas jausmas labai stiprus įvairiuose visuomenės luoksniuose.

- Kuo visa tai gali baigtis?

- Spektras labai platus. Pradedant tuo, kad viskas nuslops, neįgavus pagreičio, baigiant vyriausybės atsistatydinimu ir V.Janukovyčiaus sutarties pasirašymu. O tame tarpe gali būti visko – pavyzdžiui, vyriausybė neatsistatydinti, o V.Janukovyčius pasirašyti, o gali kaip tik vyriausybė kristi, o V.Janukovyčius užsispyręs nepasirašyti.

Ar viskas nuslpos, ar ne, ateitis parodys. Ir oras gali turėti įtakos. Skirtingai nuo Oranžinės revoliucijos, šį kartą niekam nebuvo pasiruošta. Ar pakaks entuziazmo, ypač centriniam Maidanui, kur studentai, visuomenininkai stovi – pamatysime. Šią naktį visi stovėjo, budėjo.

- Darbo savaitę gali būti sudėtingiau mitinguoti...

- Darbo savaitę sudėtingiau, bet po darbo yra vakarai. Tiesa, jeigu važiuojama iš kitų Ukrainos vietų, tada sunkiau. Tai priklauso nuo įmonių vadovų požiūrio.

Pavyzdžiui, Lvovo universiteto rektorius pasakė, kad nelaikys pravaikšta dalyvavimo tuose renginiuose. O Kijevo universiteto studentai praėjusią naktį sakė, kad vadovybė taip dar nebuvo pasakiusi, nors dėstytojai jau buvo su jais aikštėje.

- Verslo sluoksniuose daugiau įmonių už suartėjimą su Europa, ar su Rusija?

- Vienas valdančiosios Regionų partijos politikas man pasakė – tie, kas spėjo padaryti savo gamybos modernizaciją ir nukreipė ar buvo pasirengę nukreipti produkciją į Europos rinką, jie yra tik už Asociacijos sutartį, nes taip išplečiama rinka.

Bet yra daugybė sričių, kur nebuvo investuota. Tokią produkciją galima parduoti tiktai Rusijos rinkai arba trečiajam pasauliui. Būtent jie ir parašė laišką premjerui, siūlydami metams atidėti sutarties pasirašymą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.