Pasak Lietuvoje viešinčio Švedijos ministro, sutartis, kurią anksčiau planuota pasirašyti penktadienį Vilniuje, leistų Ukrainai modernizuoti ekonomiką, o sutarties atidėjimas būtų žalingas ir sutartį kritikavusiai Rusijai.
C.Bildtas perspėjo, kad Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius dabar tapo labai pažeidžiamas, nes šaliai skubiai reikalingi pinigai ekonomikai gelbėti.
„Prezidentas V.Janukovyčius šalį pastatė į situaciją, kai ji ypač pažeidžiama spaudimui. Jis prarado galimybę prisitvirtinti prie Europos ir dreifuoja. Bet kur jis nudreifuos - į Rytus ar į dugną, to aš nežinau“, - žurnalistams Vilniuje sakė Švedijos ministras.
Rusijos pergalės nemato
Ukraina teigia, kad sutartį su ES galėtų pasirašyti tik gavusi geresnes sąlygas ir finansinę paramą. Prezidentas V.Janukovyčius pareiškė, kad pasirašius sutartį su ES, pereinamuoju laikotarpiu valstybei kasmet reikėtų 20 milijardų eurų.
„Tai niekada nebuvo turgus dėl milijardų. Šis klausimas susijęs su Ukrainos priėjimu prie didžiausios integruotos ekonominės rinkos pasaulyje. Tai susiję su įvairių ekonomikos sektorių modernizavimu. Tai nesusiję su žmonių papirkimu mokant milijardus“, - sakė C.Bildtas.
Jo nuomone, Ukrainai būtų naudinga Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskola, kurios gavimui ES žadėjo tarpininkauti pasirašius sutartį.
„Yra galimybė gauti gana daug paramos iš TVF. TVF paramos programa yra tai, ko reikia Ukrainai. TVF paramos programa suteiktų ir keletą milijardų, ir patikimumą“, - kalbėjo C.Bildtas.
Pasak Švedijos ministro, Ukraina nesulauks investicijų, jei nebus sutarta dėl laisvosios prekybos sutarties su ES.
C.Bildtas taip pat sakė nesutinkantis, kad sutarties atidėjimas yra Rusijos pergalė.
„Šis sprendimas blogas Rusijai, nes Ukrainos modernizacija yra Rusijos interesas, tai padėtų ir Rusijos ekonomikos modernizacijai“, - teigė Švedijos ministras.
Nebaigė pradėto darbo
Europos Sąjungos ambasadorius Maskvoje Vygaudas Ušackas pareiškė, kad Ukrainos sprendimas sustabdyti pasirengimą Asociacijos sutarties su Bendrija pasirašymui yra ne europinės diplomatijos nesėkmė, o Kijevo valdžios nesugebėjimas vykdyti prisiimtų įsipareigojimų.
„Tai Ukrainos valdžia nesusidorojo su prisiimtais įsipareigojimais dialogo su ES rėmuose ir pagal tarp mūsų pasiektus susitarimus. Mus tai nuvylė. Mums atrodė, kad Ukrainos valdžia nusiteikusi sėkmingai užbaigti pradėtą darbą. Tačiau mes, žinoma, atkreipėme dėmesį į spaudimą, kuris buvo daromas Kijevui“, - sakė V.Ušackas interviu įtakingam verslo laikraščiui „Kommersant“, kuris paskelbtas ketvirtadienį.
Diplomatas tiesiai neatsakė, ar turi galvoje spaudimą, daromą Rusijos, kuri savo ruožtu tvirtina, kad nespaudžia Ukrainos, bet bus priversta imtis priemonių savo ekonomikai apsaugoti, jei Kijevas suartės su ES.
Tačiau V.Ušackas pažymėjo, jog šiuo klausimu buvo padaryta daug netikslių pareiškimų, pavyzdžiui, esą į Rusijos Federaciją per Ukrainą plūstelės srautas pigių europietiškų prekių.
„Tai netiesa. Ant visų prekių nurodyta kilmės šalis, ir bus aišku, ukrainietiškas tai produktas ar europietiškas. Rusijos rinka niekaip nenukentės sukūrus laisvosios prekybos zoną tarp Ukrainos ir ES“, - sakė diplomatas ir pridūrė, kad „mūsų pasiūlymas Ukrainai tebėra ant stalo“.
Paprašytas pakomentuoti Maskvos siūlymą dirbti trišaliu formatu (Rusija-Ukraina-ES), Bendrijos ambasadorius Rusijoje sakė, kad ES su partnerėmis veda tik dvišales derybas.
„Mes gerbiame partnerių nepriklausomybę ir suverenitetą. Ir vedame derybas su jomis (ypač jei tai susiję su prekybos sritimi) dvišaliu pagrindu. Reguliariai informuodavome Rusiją apie mūsų derybų su Ukraina eigą, bet pačias derybas galime vesti tik dvišaliu pagrindu“, - sakė jis.
Prastėja santykiai su Maskva
Ambasadorius taip pat išreiškė apgailestavimą, kad šiuo metu Rusijos ir ES santykiai „išgyvena sunkius laikus“. Pasak jo, tokia padėtis „neatspindi Rusijos ir ES dialogo gilumo, apimties ir potencialo“.
„Mane liūdina tokie nesutarimai tarp abipusiai priklausomų partnerių. Esu tikras, kad turime daugiau bendra nei to, kas mus skiria“, - pabrėžė V.Ušackas, pridūręs, kad ES nori suaktyvinti strateginį dialogą su Rusija.
„Po Vilniaus (viršūnių susitikimo) reikės atšviežinti dvišalius santykius“, - pažymėjo jis.
Paklaustas, ar sausį vyksiančiame ES ir Rusijos viršūnių susitikime bus pasirašytas susitarimas dėl vizų režimo supaprastinimo, V.Ušackas atsakė: „Ne, kol kas negaliu to prognozuoti“.
Kabėdamas apie Europos Komisijos pasiūlymą panaikinti Šengeno vizas Moldovos piliečiams, ES ambasadorius sakė, jog tai lauktas žingsnis.
„Kiekviena šalis, vedantis su ES dialogą dėl vizų, turi savo „kelio gairių žemėlapį“ dėl bevizio režimo. Vilniaus viršūnių susitikimas - puiki proga pažymėti pažangą, kurią padarė Moldovos valdžia, siekdama įgyvendinti kriterijus, kurie reikalingi vizoms panaikinti“, - sakė jis.
