Socialinių išmokų turizmas įsiėdė iki gyvo kaulo. Panašią žinią Briuselyje siuntė britų atstovai. Bet daug paramos jie nesulaukė – prieš siūlymus riboti laisvą asmenų judėjimą šiaušiasi dauguma.
Apie tai, kad atvykėliai iš neturtingesnių ES šalių piktnaudžiauja dosniomis socialinėmis pašalpomis, pirmieji prabilo britai.
Tačiau netrukus prie jų prisidėjo dar trys šalys – Nyderlandai, Austrija ir Vokietija, ragindamos EK persvarstyti laisvo asmenų judėjimo tvarką.
Diskusiją paskatino ir tai, kad nuo sausio 1 dienos Rumunijos ir Bulgarijos piliečiai įgis visą teisę dirbti bet kurioje ES šalyje. Neoficialiai kalbama, jog būtent šių šalių ir Lenkijos gyventojai labiausiai linkę į pašalpų turizmą.
Lietuviai neužkliuvo?
Į Briuselį atvykusi Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministrė Theresa May į smulkmenas nesileido: esą didžiausia problema – atvykėliai iš naujųjų ES narių.
Beveik 5 tūkstančių litų vertės Vivienne Westwood kostiumėliu pasipuošusi Th.May Briuselyje kalbėjo, kad laisvas asmenų judėjimas turėtų vykti tik tarp tam tikrą ekonominį lygį pasiekusių šalių.
„Masinės migracijos būtų galima išvengti visiškai laisvą asmenų judėjimą leidus taikyti tik tose šalyse, kuriose užtikrinamas tam tikras pajamų lygis ar PVM dydis vienam gyventojui“, – teigė Th.May.
Tuo atveju, jeigu šalis susiduria su ekonominėmis migracijos problemomis, Jungtinė Karalystė siūlo vyriausybėms leisti nustatyti kvotas atvykėliams iš kitų ES šalių.
O kaipgi lietuviai?
„Priekaištų Lietuvai tikrai nebuvo. Mūsų gyventojų skaičius nesudaro didelės problemos socialinei tų valstybių politikai“, – „Lietuvos rytui“ patvirtino susitikimui pirmininkavęs Lietuvos vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas.
Tačiau EK griežtai atmeta bet kokį siūlymą riboti piliečių judėjimą. EK vicepirmininkė Viviane Reding ministrams priminė, kad keturios ES teisės yra pamatinės ir šalys turi arba jas visas taikyti, arba jų visų atsisakyti. O jei kas teisėmis piktnaudžiauja, juos turi bausti.
„Kiekviena teisė suteikia ir pareigų. Turime teisę laisvai keliauti, bet neturime teisės piktnaudžiauti socialinės apsaugos sistemomis. Nacionalinės taisyklės turi užkirsti tam kelią“, – kalbėjo V.Reding.
Nauda didesnė už žalą
Norėdama išsiaiškinti socialinių išmokų turizmo mastą EK šalių narių paprašė pateikti su tuo susijusią informaciją.
Ir nors pripažįstama, kad tokius duomenis surinkti yra labai nelengva, EK išvada aiški – ekonominė nauda dėl piliečių judėjimo didesnė už žalą socialinės apsaugos sistemoms.
Pirmiausia dėl to, kad kitoje ES šalyje gyvena vos 2 procentai, arba 14 mln., ES piliečių. Be to, ieškoti laimės svetur dažniausiai išvyksta jauni ir siekiantys užsidirbti žmonės.
Anot V.Reding, piktnaudžiaujančių sistemų dosnumu yra gerokai mažiau nei iš tiesų dirbančių asmenų, o dirbantys svetimšaliai, mokėdami mokesčius, patys prisideda prie socialinės apsaugos sistemos.
„Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai parodo, kad migrantai iš ES sumoka daugiau mokesčių nei gauna socialinių pašalpų ar paslaugų. Tad noras mažinti migraciją iš ES šalių nei naudingas, nei efektyvus“, – teigė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė.
Tad nepasiduodama austrų, britų, vokiečių ir olandų spaudimui EK valstybėms siūlo bendrą veiksmų planą, kuris numato tam tikras socialinės apsaugos taisykles.
Pavyzdžiui, nedirbantys piliečiai teisę gauti socialinę pašalpą kitoje šalyje narėje turėtų tik tada, kai jų pagrindinių interesų vieta iš tikrųjų yra toje valstybėje, pavyzdžiui, joje apsigyvena jų šeima.
Kad pasiūlytų priemonių nepakanka, jau pareiškė Vokietijos vidaus reikalų ministras Hansas Peteris Friedrichas.
Jis teigė, kad jei EK nėra pasirengusi padėti, tuomet kelios ES narės tarpusavyje mėgins ieškoti priemonių kovojant su socialinių išmokų turizmu.
Diskriminuoti negalima
Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas jau anksčiau paskelbė, kad šalyje bus imtasi griežtų veiksmų prieš išmokų turizmą.
Neva atgal į namus bus išsiųsti darbo neturintys imigrantai. Toks pat principas bus taikomas ir gyvenamosios vietos neturintiems atvykėliams.
Be to, ketinama griežtinti socialinių išmokų skyrimo tvarką. Atvykėliai iš ES šalių per pirmuosius tris mėnesius šalyje negaus jokių valstybės išmokų ir paramos būstui.
Be to, tokie pinigai bus mokami ne ilgiau kaip pusę metų iš eilės. Ketinama persvarstyti ir minimalų pajamų dydį, nuo kurio šiuo metu teikiama valstybės finansinė parama.
Tačiau Briuselio koridoriuose tokie pareiškimai labiau vertinami kaip populistinės žinutės savo šalių piliečiams. Nors britai vis kalba apie „imigrantus iš kitų ES šalių“, Briuselis ragina nepamiršti, kad visi ES piliečiai turi vienodas teises, tad sugriežtintos taisyklės dėl, pavyzdžiui, išmokų, turės būti taikomos ir patiems britams.
„Jeigu nedirbęs žmogus šioje šalyje gali gauti socialines išmokas, tai yra sistemos klaida. Jei britai tvarkys sistemą, tada gerai, bet diskriminuoti kitų šalių piliečių jiems niekas neleis“, – įsitikinusi A.Sipavičienė.
Už diskriminacinio pobūdžio taisykles britams grėstų byla Europos teisingumo teisme.
