Maskvos pažadą įsigyti Ukrainos obligacijų už 15 mlrd. JAV dolerių ir trečdaliu sumažinti dujų kainas analitikai vadina siekiu įtvirtinti Rusijos įtaką, kai Kijevas atsisakė pasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos sutartį su Europos Sąjunga (ES).
Ekspertų teigimu, Rusijos parama neišspręs esminių problemų, kurios skatina investuotojų ir gyventojų nepasitikėjimą Ukrainos ateitimi.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigė, kad sutartys su Maskva yra signalas dėl politinės Kijevo orientacijos.
„Tai yra mėginimas pririšti Ukrainą ant ekonominio pavadėlio, ir dabartinis Ukrainos vadovas į tokį susitarimą eina“, - sakė G.Nausėda.
Jo vertinimu, vienkartinės Rusijos nuolaidos tik atitolins būtinas reformas, kurias būtų paskatinusi asociacijos sutartis su ES. G.Nausėdos teigimu, Ukrainos valdžiai teisingesnis sprendimas būtų buvusi parama iš Tarptautinio valiutos fondo.
„Skolintis be aiškaus veiksmų plano, vadinasi, programuoti dar vieną būtinybę skolintis ateityje ir taip varyti save vis giliau į kampą. Paskola tik tada ir turi prasmę, jeigu ji yra siejama su struktūrinėmis reformomis“, - sakė G.Nausėda.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė esąs tikras, kad Rusija finansinę paramą ir pigesnes dujas pažadėjo norėdama įtikinti Ukrainą prisidėti prie Muitų sąjungos, tačiau, jo nuomone, Ukrainos ekonomikai būtinas investicijas paskatintų tik sutartis su ES.
„Ukrainos ekonomikos vystymo potencialą labiau pagerintų pasirašymas asociacijos sutarties su ES, nes atsivertų daug didesnės apimties, daug didesnės perkamosios galios rinka Ukrainai, ji artėtų link vakarietiškos valstybės, taptų patrauklesne tiesioginėms užsienio investicijoms“, - sakė N.Mačiulis.
„Į bet kurią pusę ištiesus ranką, tai yra vienkartinis sprendimas, kuris nesprendžia fundamentalios problemos - kad investuotojai, įmonės, gyventojai nepasitiki ta valstybe“, - sakė N.Mačiulis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis teigė, kad Maskvos ir Kijevo susitarimą reikia vertinti „kaip Kremliaus kyšį stengiantis išlaikyti status quo Ukrainoje ir kaip jauką V.Janukovyčiaus Vyriausybei užsitikrinant pastarosios bent laikiną lojalumą“
„Šis susitarimas liudija, jog užsitęsusį veidmainiavimą tenka keisti sprendimais. Ukrainos Vyriausybei, panašu, kur kas priimtinesni ir suprantamesni yra trumpalaikiai sprendimai, leidžiantys išlaikyti savo trapias pozicijas šiai dienai. Šis susitarimas, tai V.Janukovičiaus noro išlikti politiniu žaidėju rezultatas ir, akivaizdu, jog vienintelis, pasiruošęs jam suteikti bent laikinas garantijas, yra Kremlius“, - sakė V.Jurkonis.
Jo nuomone, apie ES asociacijos sutarties pasirašymą kalbėjusi Ukrainos valdžia į Briuselį žiūrėjo „instrumentiškai bandant kuo daugiau išsiderėti su Maskva“, ir sudėtinga tikėtis, kad sutartis būtų pasirašyta valdžioje esant prezidentui V.Janukovyčiui.
„V.Janukovyčiaus cinizmas ir abejingumas Ukrainos ateičiai tikrai neliks nepastebėtas. Buvo naivu tikėtis, jog korumpuoti politikai gali įsipareigoti bei laikytis žodžio. Jei Ukrainos piliečiai išlaikys Euromaidano energiją, tad būsimi rinkimai Ukrainoje parodys, jog ignoruoti paprastų žmonių ir nevalia, o Briuselis ateityje turėtų daugiau dėmesio skirti Ukrainos piliečiams, o ne vadinamiesiems “elitams”“, - sakė V.Jurkonis.
Ukraina išvengė bankroto ir socialinės griūties dėl „istorinės“ sutarties su Rusija, pagal kurią Maskva įsigis Ukrainos obligacijų už 15 mlrd. JAV dolerių ir sumažins dujų kainas, trečiadienį pareiškė Ukrainos premjeras Mykola Azarovas.
Antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pranešė, kad ketina už 15 mlrd. JAV dolerių iš Nacionalinio gerbūvio fondo įsigyti Ukrainos Vyriausybės vertybinių popierių ir gerokai sumažinti Kijevui Rusijos dujų importo kainas, siekdamas palaikyti su sunkumais susiduriantį Ukrainos prezidentą V.Janukovyčių.
Be to, Rusija gerokai sumažino Ukrainai tiekiamų gamtinių dujų kainą.
