Velnias slypi detalėse. Žinoma, Italijos valdžia nieko tikrai paguodžiama šalies gyventojams pasiūlyti negali. Priešingai, gerovė bus kuriama iš mokesčių mokėtų kišenės, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Rytai-Vakarai“.
O tai reiškia didesnius mokesčius, kuriuos italai raginami mokėti apeliuojant į meilę tėvynei.
Bet juk meile sotus nebūsi. O jeigu nesiseka meilės reikalai, gal pasiseks loterijoje? Tokia viltimi gyvena vis daugiau italų, kurie laimę bando lošdami.
Ir išties kai kuriems nustekentiems italams kone vienintele geresnio gyvenimo prošvaiste tampa viltis laimėti loterijoje.
Naujųjų metų milijonieriai
Vos tik prasidėję 2014-ieji keturiems italams gyvenimą apvertė aukštyn kojomis.
Prieš Kalėdas nepagailėję penkių eurų (17 litų) „Lotteria Italia“ bilietui jie per naktį tapo milijonieriais.
Penkių milijonų eurų (17,2 mln. litų) vertės Aukso puodą laimėjo pasiturinčio Lombardijos regiono Leko mieste bilietą įsigijęs asmuo.
Tris mažesnius prizus – dviejų milijonų, pusantro ir vieno milijono eurų – laimėjo Kazorijos miestelyje netoli Neapolio, Turine ir žemės drebėjimo apgriautoje L’Akviloje pirktų bilietų savininkai.
Nacionalinės televizijos „Rai“ kulinarinės laidos „Virėjo išbandymas“ eteryje loterijos organizatoriai iš viso išdalijo 13,3 mln. eurų (apie 46 mln. litų) 134 laimingiesiems.
Kalėdų loterija, besigirianti, jog yra „laiko nepaisanti sėkmė“ – daugiausia prizų vienu metu išdalijanti loterija – anaiptol ne dosniausia.
Greičiau atsitrenks meteoritas
Daugiausia gerbėjų Italijoje turi loterija „Superenalotto“. Rekordinį jos Aukso puodą – 177,73 mln. eurų (daugiau kaip 613 mln. litų) prieš trejetą metų susižėrė 70 lošėjų iš įvairių šalies miestų.
Devynis mėnesius nenuilstamai lošusi grupė pasidalijo beveik po 2,54 mln. eurų (8,77 mln. litų).
Skirtingai nei „Lotteria Italia“, kur pakanka įsigyti bilietą ir tikėtis, kad bus ištrauktas ant jo parašytas numeris, norint laimėti „Superenalotto“ reikia paplušėti.
Aukso puodą susižeria tas, kuris atspėja šešis skaičius nuo vieno iki devyniasdešimt.
Matematikai apskaičiavo, jog galimybė juos atspėti prilygsta vienai iš 662 milijonų.
Astronomų skaičiavimais, tikimybė, kad 2036 metais į Žemę atsitrenks gyvybę planetoje galintis sunaikinti asteroidas Apofis, yra milijoną kartų didesnė.
Tačiau italams tokie mokslininkų skaičiavimai – nė motais. Apeninų pusiasalyje neegzistuoja gyventojo, nors kartą nepabandžiusio atspėti šešių laimingųjų skaičių derinio.
Prieš penkerius metus, kai „Superenalotto“ Aukso puodas buvo tapęs rekordiniu piniginiu prizu pasaulyje – 95 mln. eurų (328 mln. litų), pagundai išbandyti sėkmę neatsispyrė ne tiktai kaimyninių šalių – Šveicarijos, Prancūzijos ir Ispanijos gyventojai, bet ir turtingoji paveldėtoja Paris Hilton. Ji nusipirko pusantro tūkstančio loterijos bilietų, tačiau nelaimėjo nė cento.
Lošdami ištaškė milijardus
1997 m. gruodžio 3-iąją atsiradusi „Superenalotto“ per 16 metų milijonieriais pavertė bent pusantro šimto italų. Tačiau milijonus italų paliko tuštesnėmis kišenėmis.
Kaip rodo įvairūs statistikos duomenys, nors kartą per savaitę „Superenalotto“ bilietą, kurio minimali kaina – 1 euras (3,45 lito), nusiperka kone kas antras italas.
Vienas iš penkių, tai yra apie dešimt milijonų italų, loterijos bilietus perka tris kartus per savaitę.
Pasaulio loterijų statistiką pateikiančiame amerikiečių almanache „World Lottery Almanac 2013“ teigiama, kad vien 2012 metais italai loterijos bilietams išleido 29,5 mlrd. dolerių (74,8 mlrd. litų).
Tai reiškia, kad kiekvienas italas, įskaitant naujagimius, išleido po 484 dolerius (1227 litus).
Tačiau loterijos – tik viena medalio pusė.
Už legalumą kovojančių organizacijų draugijos „Libera“ atskaitoje teigiama, kad įvairiems azartiniams žaidimams italai išleido kur kas daugiau – net 76,6 mlrd. eurų (264,48 mlrd. litų). Po 1270 eurų (4385 litus) kiekvienas. Tai yra beveik 26 proc. daugiau nei 2010-aisiais.
Trečioji šalies industrija
Tokie skaičiai Italijai pelnė pirmąją vietą Europoje ir trečiąją pasaulyje.
Toks azartiškumas tik patuština daugelio piliečių kišenes, tačiau jis naudingas valstybei.
Skaičiuojama, kad per pastaruosius trejus metus iš azartinių žaidimų į valstybės iždą subyrėjo daugiau kaip 25 mlrd. eurų (daugiau kaip 86 mlrd. litų) mokesčių.
Dar beveik pusė milijardo eurų (apie 1,73 mlrd. litų) – iš pamirštų atsiimti laimėjimų.
Ekonomistai pažymi, kad Italijoje, kurioje egzistuoja tik keturi kazino, azartiniai lošimai užima trečiąją vietą šalies industrijoje po automobilių gamintojos „Fiat“ ir elektros energijos tiekėjos „Eni“ ir ši sritis yra vienintelė, kurios nepalietė krizė.
Plinta lyg epidemija
Kad pasunkėjus ekonominei padėčiai italai azartiniams žaidimams skiria vis daugiau pinigų, sociologų nestebina.
Jų teigimu, sunkiais laikais visada padaugėja žmonių, kurie tikisi lengviausiu būdu gauti papildomų pajamų. Tačiau paprastas skaičiavimas rodo, jog toks papildomų pajamų šaltinis – gryna iliuzija.
Pažvelkime: statistinis italas įvairioms loterijoms, lažyboms ir žaidimų aparatams per metus išleidžia 1000 eurų.
Tarkime, jis laimę bandys 40 metų. Fortūnos medžioklė jam atsieis apie 40 tūkst. eurų (138 tūkst. litų).
Mokslininkų apskaičiavimais, tikimybė, kad per tą laiką jis laimės panašią sumą loterijoje ar kazino, lygi nuliui.
Noras laimėti ne vieną italą nuvedė iki asmeninio ir profesinio žlugimo.
Psichologai sako, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų veikia taip pat kaip priklausomybė nuo narkotikų, alkoholio ar tabako.
Bent tris valandas per savaitę lošimo salėse praleidžiantis ir daugiau kaip 600 eurų (2070 litų) per mėnesį išleidžiantis žmogus laikomas turinčiu priklausomybę.
Bendrijos „Libera“ ataskaitoje teigiama, kad psichologinė ir ekonominė priklausomybė kamuoja daugiau kaip du milijonus italų, o 800 tūkst. serga rimta priklausomybės forma.
Tačiau šiuo metu pagalbos centruose gydosi tik apie penkis tūkstančius žmonių.
Statistinio ligonio portretas: 15–64 metų, darbo neturintis, menko išsilavinimo, dažniausiai vienišas vyras.
Tačiau ligonių armijoje netrūksta ir moterų, ypač vyresnių nei 45 metų, paauglių.
„Žalingi lošimo įpročiai gali sukelti rimtų šeimos, darbo ir finansinių problemų“, – perspėjama pagrindinės loterijų organizatorės „Sisal“ išplatintose saugaus žaidimo taisyklėse.
Turtai laimės nesuteikia
Ne vienas psichologas teigia, kad dar pavojingesni gali būti laimėjimo padariniai.
Sužinojusio apie laimėjimą žmogaus organizmas patiria milžinišką stresą, ypač nukenčia širdis, gali pasireikšti aritmija, krūtinės angina, ištikti infarktas.
Taip nutiko milijoną eurų (3,45 mln. litų) momentinėje loterijoje laimėjusiam 74 metų italui iš Kalabrijos.
Atsiėmęs laimėtus pinigus ir padėjęs juos į banko saugyklą vyras po kelių dienų patyrė infarktą ir mirė.
Psichologai perspėja, kad ilgainiui laimėtoją gali apimti ne tik fiziniai, bet ir psichologiniai negalavimai, pašlyti santykiai šeimoje, ištikti socialinė ir finansinė krizės.
Aštuonis tūkstančius laimėtojų beveik dešimtmetį stebėję Didžiosios Britanijos ekonomistai Andrew Clarkas ir Benedicte Apouey reziumavo, kad netikėtai užvirtę milijonai daugeliui – per didelis smūgis.
Milijonieriais staiga virtę Didžiosios Britanijos gyventojai anaiptol netapo laimingais planetos žmonėmis, jie – užkietėję rūkaliai, alkoholikai arba narkomanai.
Iš pradžių jie be paliovos švaistėsi lengvai gautais pinigais, o vėliau pykosi su artimaisiais, giminaičiais, įsivėlė į skyrybų procesą, dalis galiausiai tiesiog bankrutavo.
Ir milijonieriai žudosi
Be to, amerikiečių mokslininkai perspėja, kad milžiniškas sumas laimėję žmonės dažnai tampa savižudžiais arba žmogžudysčių aukomis.
Taip nutiko 58 metų staliui Salvatore Ferrante iš Sicilijos.
1995-aisiais vyras loterijoje laimėjo 3,24 mlrd. lirų (apie 5,8 mln. litų).
Po trejų metų jis buvo rastas negyvas savo namų Palerme garaže su šautine žaizda smilkinyje. Milijonieriumi tapęs S.Ferrante už loterijoje laimėtus pinigus nupirko namus dviem savo vaikams, bet kuklaus gyvenimo būdo nepakeitė.
Net kaimynai ir giminės apie laimėjimą sužinojo tiktai po jo mirties, kurią policija traktavo kaip neatskleistą nusikaltimą.
Amerikiečių mokslininkai teigia, jog laimės nesuteikia ir mažesni laimikiai.
Absoliuti dauguma piniginius prizus iki 150 tūkst. dolerių (apie 381 tūkst. litų) laimėjusių amerikiečių po 2–5 metų liko be skatiko.
„Laimėtojų prakeiksmas“, – komentuoja italai. Bet ir toliau mėgina laimę loterijose.
