Iš Briuselio – nerimas dėl žmogaus teisių pažeidinėjimo

Lietuva jau daugiau kaip trejus metus neįgyvendina Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo dėl piliečių teisių į laisvus rinkimus suvaržymo. Šią savaitę Europos Sąjungos institucijose buvo priimtas svarbus sprendimas, kuris gali būti vertinamas kaip rimtas perspėjimo signalas dėl galimų tarptautinių sankcijų taikymo ir mūsų šaliai grėsmės.

Europos parlamentas Briuselyje susirūpino padėtimi Bosnijoje ir Hercegovinoje.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Europos parlamentas Briuselyje susirūpino padėtimi Bosnijoje ir Hercegovinoje.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2014-02-07 16:23, atnaujinta 2018-02-16 14:13

Europos Parlamentas 2014 metų vasario 6 dieną plenarinėje sesijoje Strasbūre priėmė rezoliuciją dėl Bosnijos ir Hercegovinos 2013 metų pažangos ataskaitos, kurios viename iš punktų griežtai pasisakė dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų ignoravimo.

Europos Parlamentas didele balsų persvara ( 468 balsai „už“, 80 – „prieš“, 35 – „susilaikė“) išreiškė didelį susirūpinimą dėl to, kad ketverius metus trunkantys politiniai vadovų nesutarimai neleidžia iki rinkimų pasiekti esminės pažangos, įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus, ką yra konstatavusi ir Europos Taryba, todėl reikėtų laikinai sustabdyti šalies teisę būti atstovaujamai šioje organizacijoje.

Viename iš rezoliucijos punktų teigiama, kad, jei Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas nebus įvykdytas, bus abejojama dėl 2014 metų Bosnijos ir Hercegovinos prezidento ir Tautos Rūmų rinkimų teisėtumo.

Bosnijos ir Hercegovinos praėjusių metų pažangos ataskaitoje yra nurodoma, kad šalyje nėra įgyvendinta daug svarbių Europos Žmogaus Teisių sprendimų, tarp kurių – piliečių Sejdic-Finci bylos.

Šioje byloje ieškovai yra Bosnijos ir Hercegovinos piliečiai – iškilūs visuomenės veikėjai iš Sarajevo.

Jakob Finci 2007 metais kreipėsi į Centrinę rinkimų komisiją dėl savo ketinimų kandidatuoti į Prezidentus ir Parlamentinės Asamblėjos žemesniuosius rūmus, tačiau gavo patvirtinimą, kad jis negali būti kandidatu jokiuose rinkimuose, nes yra žydų kilmės.

Pareiškėjai skundėsi, kad Bosnijos ir Hercegovinos konstitucija ir atitinkamos 2001 metų rinkimų įstatymo nuostatos užkirto jiems kelią kandidatuoti į Prezidentus ir Parlamentinės Asamblėjos žemesniuosius rūmus vien dėl jų etninės kilmės.

Teismas nusprendė ieškovų naudai, kad atitinkamos Konstitucijos nuostatos yra diskriminacines ir priteisė iš valstybės atsakovės 1000 EUR pirmojo pareiškėjo ir 20.000 eurų antrojo pareiškėjo kaštams ir išlaidoms padengti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.