Nukentėjusiųjų nuo sovietinės okupacijos draugija „Memento“ šią savaitę Estijos kultūros ministrei Urve Tiidus tokio memorialo projektą.
Menininko Koito Olijarvo pagal Kultūros ministerijos paskelbtą konkursą sukurtas memorialo projektas oficialiai įvardijamas kaip „paminklas okupacinio teroro aukoms“, kurių pareikalavo dvi sovietinės ir viena nacių okupacija.
„Numatoma pastatyti metalinius stulpus su aukų vardais; ant kiekvieno iš jų tilps apie 2 000 vardų, – sakė „Memento“ valdybos narys Leo Oispuu. – Stulpų turėtų būti 55, ant jų – 110 tūkst. vardų; visus tuos vardus mes turime.“
Šiame memoriale taip pat planuojama pritaikyti modernias technologijas: ant paminklo būtų QR kodai, atpažįstami išmaniųjų įrenginių, kurie leistų lankytojams rasti išsamesnės informacijos apie kiekvieną iš aukų.
Tas paminklas taptų vienu iš memorialinių objektų tame Talino rajone, kur jau yra įsikūręs Okupacijos muziejus, paminklas kovojusiam su Raudonąja armija admirolui Johanui Pitkai ir paminklas 1918–1920 metų Estijos nepriklausomybės karui.
Vyriausybė „Memento“ pasiūlymo kol kas nesvarstė.
2007 metų balandžio 26-28 dienomis Estijoje kilo masinės riaušės dėl vyriausybės sprendimo perlaidoti sovietinių karių palaikus iš brolių kapo Tenismegio kalvoje ir perkelti jų garbei pastatytą kario išvaduotojo paminklą į Karių kapines.
Rusakalbiai Estijos gyventojai šiuos veiksmus suprato kaip žuvusiųjų atminimo išniekinimą. Per riaušes buvo sulaikyti apie 1,2 tūkst. žmonių, 50 žmonių buvo sužeisti, peiliu nudurtas Rusijos pilietis Dmitrijus Ganinas.
2013 metų kovo 28 dieną Strasbūro teismas įpareigojo Estijos valdžią išmokėti 50 tūkst. eurų sumą nukentėjusiems per šiuos neramumus.
Rusijos parlamentaras siūlo sankcijas
Reaguodamas į estų planus statyti paminklą totalitarinių režimų aukoms, Valstybės Dūmos deputatas nuo RF komunistų partijos Leonidas Kalašnikovas neslėpė pasipiktinimo.
„Jau seniai metas pamiršti visus įtikinėjimus Pabaltijo šalių adresu, kad esą jos turi vadovautis blaiviu protu, jausti moralinę pareigą, ir pradėti griežtą pokalbį su jomis ekonominių sankcijų plotmėje”, - pareiškė jis laikraščiui „Vzgliad”.
„Europos Sąjunga nereaguoja į šių šalių veiksmus, Europos Parlamentas jas tik pabarė, - pažymėjo politikas. - Tad nuo mūsų politikų demaršų ir diplomatiškų pareiškimų reikia pereiti prie konkrečių ekonominių veiksmų”.
L.Kalašnikovas priminė, kad „Pabaltijo šalys labai priklauso nuo Rusijos: jos krauna krovinius mūsų uostuose, mes tiekiame joms energijos išteklius ir t.t.”.
„Nereikia varžytis, teisintis, o tiesiog atvirai skelbti sankcijas, kaip, pavyzdžiui, daro JAV. Jos nelaukia Saugumo Tarybos sprendimo ar dar ko nors, kai vienose ar kitose šalyse pažeidinėjamos jų piliečių teisės”, - pabrėžė Rusijos parlamentaras.
