Naujienų agentūros „Reuters“ apžvalgininkas Luke’as Bakeris dar praėjusios savaitės pradžioje įvardijo šiuo metu realiausius kandidatus į EK pirmininkus.
Europos liberalai pasirinko buvusį Belgijos premjerą Guy Verhofstadtą, o socialistinės ir demokratinės partijos – dabartinį Europos Parlamento pirmininką vokietį Martiną Schulzą.
Liko apsispręsti tik ES dešiniųjų partijų blokui: Europos liaudies partijai. Šios partijos kongresas įvyks kovo 6–7 dienomis Airijos sostinėje Dubline.
Vienas favoritų – D.Tuskas
O kandidatų dešiniųjų grupėje, pasak L.Bakerio, yra net penki. Tarp jų – ir Airijos premjeras Enda Kenny, kuris tikisi, kad namų sienos pagelbės jo nominacijai.
Be to, į grupę įeina žinomas ES politikos sunkiasvoris, buvęs Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude’as Junckeras, įtakingas Prancūzijos politikas, ES vidaus rinkos komisaras Michelis Barnier, Suomijos premjeras Jyrki Katainenas ir Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė.
Judy Dempsey JAV Carnegie fondo tinklaraštyje „Strateginė Europa“ teigia, kad labai daug galimybių turi Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, į kurį palankiai žiūri Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Jos balsas, kaip žinoma, labai svarbus.
Savo ruožtu tinklalapio „EUobserver“ apžvalgininkė Valentina Pop realiausiu kandidatu vadina J.C.Junckerą. Nei ji, nei J.Dempsey Lietuvos prezidentės D.Grybauskaitės tarp realių pretendentų į EK vadovus nemini.
Ir Lietuvos Seimo narys konservatorius Audronius Ažubalis pripažino, jog esti nemažai kliūčių, kad D.Grybauskaitė galėtų tapti Europos liaudies partijos kandidate. Jis teigia, kad kalbama tik apie keturis kandidatus.
Svarbus ir radikalų žodis
Partijų vaidmuo parenkant kandidatą į EK vadovus yra labai svarbus. Jis dar labiau sustiprėjo po Lisabonos sutarties įsigaliojimo 2009-aisiais.
Dabar kandidatas, norėdamas užimti šį įtakingiausią postą ES, turi užsitikrinti balsų daugumą EP, o jo nariai pirmiausia balsuoja partiniu principu.
Šiandien Europos liaudies partija yra didžiausia politinė jėga EP. Bet, kaip teigia L.Bakeris, socialistinių ir demokratinių politinių jėgų blokas yra pajėgus pakeisti šį balansą savo naudai.
Esą šiuo atveju svarbus europiečių nusivylimas per ekonominę krizę valdžiusiais politikais.
Be to, manoma, kad į EP pateks gerokai daugiau nei dabar kraštutinių politinių jėgų atstovų – nuo kairės iki dešinės.
O jų požiūris į būsimą EK vadovą neaiškus – kaip ir gautų vietų skaičius.
Todėl ir Europos liaudies partijos kandidatas, kuris bus nominuotas kovą, negalėtų būti tikras, kad taps EK vadovu.
A.Merkel pasirinko prancūzę?
Bet ir čia ne pabaiga. Renkant EK vadovą nemažai įtakos turi įvairių šalių geopolitiniai interesai, asmeninės pažintys, patikimumo, politikos stabilumo, nuspėjamumo, sugebėjimo organizuoti komandinį darbą ir daugybė kitų kriterijų.
Tinklalapyje „Europe Decides“, kur pateikiama trumpa informacija apie visus potencialius kandidatus į aukščiausius postus Bendrijoje, apie D.Grybauskaitės privalumus rašoma, kad ji – moteris, patyrusi politikė iš nedidelės šalies.
Paskaičius kitų kandidatų aprašymus matyti, kad nestinga įvairių kiekvienam kandidatui savaip palankių žodžių. Kai kurios šalys – Lenkija ar Suomija – įvardijamos kaip turinčios netgi ne vieną kandidatą, o kelis.
Sąraše minimi daugelio ES šalių dabartiniai ar buvę vadovai, eurokomisarai, kai kurie EP nariai.
Bet viena svetainėje „Europe Decides“ įvardijamų kandidačių yra ypač reikšminga. Ji iki šiol Lietuvoje dar nebuvo minėta.
Pasirodo, Vokietijos kanclerė A.Merkel turi jau ir moteriškosios lyties favoritę į EK vadovo kėdę – ji rodo palankumą buvusiai Prancūzijos finansų ministrei, dabartinei Tarptautinio valiutos fondo vadovei Christine Lagarde.
Prancūzė yra vertinama kaip griežtos finansų politikos šalininkė, o jos pavardė pastaruoju metu minima vis dažniau.
Gali būti, kad būtent A.Merkel palankumas Ch.Lagarde paskatino kitus kandidatus į Europos Komisojos vadovus suabejoti savo šansų realumu. Antai Lenkijos premjeras D.Tuskas jau pradėjo svarstyti, ar jam verta dalyvauti rinkimuose.
JAV atstovė požiūrį į ES išreiškė keiksmažodžiu
Toliau tęsiantis diskusijoms, kas turėtų vadovauti EK, ir artėjant rinkimų į EP kampanijai, Briuselis iš artimiausių savo sąjungininkų – Jungtinių Amerikos Valstijų sulaukė gana netikėto smūgio.
Vašingtonas mėgina sušvelninti įsiplieskiantį diplomatinį konfliktą su sąjungininkėmis Europoje, kai buvo nutekintas nemalonaus pokalbio telefonu įrašas, kuriame aukšto rango amerikiečių diplomatė, pasitelkusi riebų keiksmažodį, pliekia ES atsaką į krizę Ukrainoje.
JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Europos ir Eurazijos reikalams Victoria Nuland (nuotr.) turėjo atsiprašyti kolegų ES už tai, kad per pokalbį telefonu ji riebiu keiksmažodžiu įvertino neryžtingą ES atsaką į krizę Ukrainoje.
„P*sau ES („Fuck the EU“)“, – pareiškė V.Nuland, telefonu kalbėdamasi su JAV ambasadoriumi Kijeve Geoffu Pyattu. Pokalbis buvo slapta įrašytas ir vėliau paskelbtas portale „YouTube“.
Įrašas buvo paviešintas tuo metu, kai namie politinių problemų slegiamas Ukrainos vadovas Viktoras Janukovyčius ketvirtadienį vakare išskrido į Sočį derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir dalyvauti olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje.
Vašingtonas ir Briuselis diplomatinėje priešpriešoje su Kijevu ir Maskva atsidūrė dėl proeuropietiškų protestų Ukrainoje, kurie kilo, kai V.Janukovyčius pernai lapkritį, spaudžiamas Rusijos, atsisakė pasirašyti su Bendrija svarbią Asociacijos sutartį.
Paviešintas telefono pokalbis atskleidžia JAV nepasitenkinimą ES veiksmais dėl krizės Ukrainoje. Daugelis šalių vengia kalbėti apie galimas sankcijas Kijevui, aktyviau pasisako tik Lietuva. Amerikoje apie suvaržymus Ukrainai prabilta jau prieš kelias savaites.
JAV pareigūnai nepaneigė, kad tokio pokalbio iš tiesų būta, tačiau atsisakė ką nors detaliau komentuoti ir leido suprasti, jog už diplomatų pokalbių telefonu klausymąsi yra atsakinga Rusija.
„Norėčiau informuoti, kad V.Nuland susisiekė su kolegomis ES ir, žinoma, atsiprašė“, – nurodė Valstybės departamento atstovė Jen Psaki.
Ji sakė neturinti duomenų apie tai, kaip pokalbis buvo įrašytas ir paviešintas portale „YouTube“, tačiau pridūrė: „Mes, žinoma, manome, jog tai yra naujas žvalgybos darbo metodų nuopuolis.“
Juolab kad beveik tuo pat metu „YouTube“ paskelbtas ir dar vienas telefono pokalbis: esą kalbasi du ES diplomatai – Europos išorės veiksmų tarnybos pareigūnė Helga Schmid ir ES ambasadorius Ukrainoje Janas Tombinskis.
Europos diplomatai neva būgštauja, kad JAV bando perimti Ukrainos reikalų kontrolę į savo rankas ir sudaryti įvaizdį, esą ES yra neryžtinga.
Tiesa, Briuselyje į tokių įrašų paskelbimą reaguojama blaiviai. „Mes nekomentuojame nutekintų tariamų telefono pokalbių“, – pareiškė ES užsienio politikos vadovės Catherine Ashton atstovė spaudai.
Tačiau Vokietijos kanclerė A.Merkel pasmerkė tokį V.Nuland išsišokimą.
