Galutiniai rezultatai rodo, kad 50,3 proc. Šveicarijos rinkėjų parėmė dešiniojo sparno populistų stumtą planą „Sustabdyk masinę imigraciją“.
Tokio rezultato pašalinis poveikis galėtų paskandinti virtinę susitarimų, tarp jų – ir ekonomikos fronte.
Šveicarija yra apsupta ES valstybių ir daugiausiai prekiauja su šiuo 28 šalių bloku, bet ir toliau neketina tapti Bendrijos nare.
Šveicarijos vyriausybė kovojo su imigracijos suvaržymo planu.
„Šiandien negalime pasakyti, kokį poveikį šis balsavimas padarys santykiams su ES“, - sakė teisingumo ministrė Simonetta Sommaruga.
Ji pripažino, kad tai yra antausis valdžiai ir daugeliui ekonomikos lobizmo grupių, kurios nepritarė minimam planui.
Europos Komisija sakė, kad iš naujo vertins savo santykius su Šveicarija.
„ES nagrinės šios iniciatyvos poveikį ES ir Šveicarijos santykiams kaip visumai“, - sakoma Komisijos pareiškime.
Pagal Šveicarijos tiesioginės demokratijos sistemą rinkėjams priklauso paskutinis žodis daugybe įvairiausių klausimų ir vyriausybė sakė, kad „nedelsdama“ pradės dirbti siekdama įgyvendinti žmonių valią.
Ji pridūrė, kad artimiausiomis savaitėmis aiškinsis, kaip „perdaryti santykius tarp Šveicarijos ir ES“, bet pabrėžė, kad dabartinės taisyklės liks galioti tol, kol bus parengta nauja versija.
Priemonė įpareigoja vyriausybę per trejus metus iš naujo susiderėti su Briuseliu dėl susitarimo, pagal kurį nuo 2007 metų daugumai ES piliečių suteikiama laisva prieiga prie Šveicarijos darbo rinkos.
Tai buvo vienas iš virtinės susitarimų, pasiektų 1999-aisiais po penkerius metus trukusių derybų, ir buvo laikomas būdu ES ir Šveicarijai turėti prieigą prie viena kitos rinkų be būtinybės pastarajai rinktis visapusišką narystę bloke.
Kyla nemažai pavojų
Briuselis perspėjo, kad Šveicarija negali išsirinkti, kas jai patinka iš įpareigojamo susitarimų paketo, kuriam buvo pritarta 2000 metų referendume ir kuris buvo palaipsniui įgyvendintas.
Be laisvo darbo jėgos judėjimo tie susitarimai apima įvairias kitas sritis, tarp jų – vienodą prieigą šveicarų ir ES firmoms prie valstybinių užsakymų, sklandžią prekybą žemės ūkio produktais, oro transportą ir kitus sektorius.
Buvo perspėjimų, kad šių susitarimų žlugimas taip pat galėtų paveikti Šveicarijos narystę Europos Šengeno zonoje, kurioje leidžiamas laisvas judėjimas.
Tai taip pat gali pakenkti deryboms, kuriomis siekiama suteikti šveicarų finansiniams žaidėjams didesnę prieigą prie ES rinkų ir atverti Šveicarijos bankininkystės slaptumą, kuris yra svarbi tema ES šalims bandant pažaboti tuos, kas išsisukinėja nuo mokesčių.
Tokie nuogąstavimai nesutrikdė Šveicarų liaudies partijos (SVP), kuri inicijavo referendumą.
Ši partija, kuri laikosi karingos pozicijos Šveicarijos suvereniteto klausimu, teigia, kad šalį užplūdo migrantai.
„Tai mūsų imigracijos politikos lūžis“, - sakė SVP lyderis Toni Brunneris.
Pasak SVP, kai per metus atvyksta 80 tūkst. ES piliečių – dešimteriopai daugiau nei buvo prognozuojama prieš taisyklių liberalizavimą – šaliai, kurioje gyvena 8 mln. gyventojų, reikia naudoti stabdžius.
Partija tvirtina, kad migrantai iš ES pakerta šveicarų darbuotojų atlyginimus ir kad pernelyg didelis gyventojų skaičius pakėlė nuomos kainas, sukėlė įtampą sveikatos priežiūros ir švietimo sistemose, pernelyg apkrovė kelius ir geležinkelius.
Imigracija ir nacionalinis identitetas yra tradicinės politinės temos šalyje su ilga darbuotojų iš užsienio kvietimosi istorija ir vienomis griežčiausių Europoje taisyklėmis dėl pilietybės įsigijimo.
Tačiau pastaraisiais metais užsieniečių dalis padidėjo nuo maždaug penktadalio populiacijos iki maždaug ketvirtadalio.
Šveicarijoje gyvena maždaug milijonas ES piliečių, o ES gyvena maždaug 430 tūkst. Šveicarijos piliečių.
Pastaruoju metu daugiausiai imigrantų atvykdavo iš kaimyninių Vokietijos, Italijos Prancūzijos, taip pat – iš Portugalijos.
Pagal naująją priemonę valdžia galės nustatyti užsieniečių leidimų dirbti kvotas kiekvienam sektoriui. Kritikai sako, jog tai ironiška, turinti omenyje SVP nepritarimą biurokratijai.
Jie taip pat sako, kad ES piliečių samdymo suvaržymas trukdys turtingos, praktiškai visišką užimtumą užtikrinančios, bet senstančią populiaciją turinčios Šveicarijos ekonomikai ir, taip pat, pakenks prekybai su nepatenkinta ES.
„Tai blogas rezultatas. Šveicarijai reikia gerų santykių su ES“, - sakė Paulis Rechsteineris, socialistų parlamentaras ir profesinės sąjungos pareigūnas.
Šalies darbdavių federacija perspėjo, kad „prasidėjo netikrumo periodas Šveicarijos ekonomikai“ ir kad tai „nėra geras dalykas“.
Europos dešinieji sveikina
Europos dešiniojo sparno partijos sveikino Šveicarijos rinkėjus, sekmadienį pritarusius imigracijos iš Europos Sąjungos (ES) apribojimui, o Europos pagrindinės srovės žiniasklaida reiškia nerimą dėl galimų atgarsių visame žemyne.
Europos Komisija paskelbė, kad po šio balsavimo iš naujo vertins artimus ES santykius su jai nepriklausančia Šveicarija, ir užsiminė apie galimą prekybos suvaržymą ir kitas atsakomąsias priemones.
Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) – pagrindinės britų euroskeptikų politinės jėgos – lyderis Nigelas Farage'as sakė, jog Šveicarija stojo prieš nerinktų biurokratų Briuselyje „priekabiavimą“.
„Tai puikios naujienos nacionalinio suvereniteto ir laisvės mylėtojams visoje Europoje“, - sakė N.Farage'as, kuris yra Europos Parlamento narys.
UKIP vadovavo panašiems raginimams suvaržyti imigraciją, kuri yra opus klausimas Didžiojoje Britanijoje nuo sausio 1 dienos, kai bulgarams ir rumunams buvo suteiktos visos laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teisės.
UKIP neturi deputatų britų parlamente, bet grasina atimti gyvybiškai svarbius balsus iš ministro pirmininko Davido Camerono (Deivido Kamerono) Konservatorių partijos per kitus Britanijos visuotinius rinkimus 2015 metų gegužę.
Ji taip pat viliasi per šių metų gegužės rinkimus gauti daugiau nei dabartinės devynios vietos Europos Parlamente.
Vokiečių laikraštis „Tagesspiegel“ rašė: „Su (šveicarų) referendumu padidėja tikimybė, kad antieuropiečiai bus didžiausia grupė Europos Parlamente, su ketvirtadaliu europarlamentarų“.
Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis frontas pareiškime giria „šveicarų liaudies šviesumą“ ir ragina Prancūziją panašiai sustabdyti „masinę imigraciją“.
Austrijos kraštutinių dešiniųjų partija FPO sakė, kad šalis balsuotų taip pat, jei turėtų tokią galimybę, o Italijos populistinė Šiaurės lyga pareikalavo panašaus referendumo italams.
Prancūzijoje verslo dienraštis „Les Echos“ Šveicarijos referendumo rezultatą pavadino rezultatu su „ekonominėmis pasekmėmis, kurias sunku prognozuoti“.
Balsavimas įpareigoja vyriausybę Berne per trejus metus iš naujo susiderėti su Briuseliu dėl susitarimo, pagal kurį nuo 2007 metų daugumai ES piliečių suteikiama laisva prieiga prie Šveicarijos darbo rinkos.
Tai buvo vienas iš virtinės susitarimų, pasiektų 1999-aisiais po penkerius metus trukusių derybų, ir buvo laikomas būdu ES ir Šveicarijai turėti prieigą prie viena kitos rinkų be būtinybės pastarajai rinktis visapusišką narystę bloke.
Tačiau Briuselis perspėjo, kad Šveicarija negali išsirinkti, kas jai patinka iš įpareigojamo susitarimų paketo, kuriam buvo pritarta 2000 metų referendume ir kuris buvo palaipsniui įgyvendintas.
Be laisvo darbo jėgos judėjimo tie susitarimai apima įvairias kitas sritis, tarp jų – vienodą prieigą šveicarų ir ES firmoms prie valstybinių užsakymų, sklandžią prekybą žemės ūkio produktais, oro transportą ir kitus sektorius.
Belgijos laikraštis „Le Soir“ pažymėjo, kad „garantuotai sugrius visi Šveicarijos dvišalių susitarimų su Europos Sąjunga pastoliai“.
Populiariausias Ispanijos laikraštis, centro kairės „El Pais“, pirmadienį redaktoriaus skiltyje pavadinimu „Iškreiptos pasekmės“ reiškia nerimą dėl Šveicarijos referendumo sukeltų raibulių.
„Nors (pasiekta) maža persvara (50,3 proc. balsų), tų, kurie nepritaria „masinei imigracijai“ Šveicarijoje, pergalė turės pasekmių visai Europai“, - sakoma skiltyje.
„Tai ne tik kelia klausimų dėl Europos Sąjungoje nusistovėjusio žmonių laisvo judėjimo susitarimo – tai taip pat atspindi populistinę ir ksenofobinę agitaciją, apimančią senąjį žemyną likus mažiau nei trims mėnesiams iki Europos rinkimų“, - sakoma toliau ir priduriama: „Tai blogiausias galimas rezultatas daugumai politikų ir šveicarų verslo organizacijų“.
Ispanijos konservatyvus dienraštis ABC savo interneto svetainėje rašė, kad referendumo rezultatas „sukėlė tikrą politinį žemės drebėjimą šioje centrinės Europos šalyje ir sukelia pavojų jos ryšiams su Europos Sąjunga“.
Prancūzija ir Vokietija pareiškė susirūpinimą
Prancūzija ir Vokietija pareiškė susirūpinimą dėl Šveicarijos referendumo rezultatų, kuriais remiantis, pritarta imigracijos apribojimui šalyje, skelbia BBC.
Referendumo rezultatai anuliuoja Šveicarijos ir Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl judėjimo laisvės.
Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble teigė, kad tai „Šveicarijai gali sukelti daugybę sunkumų“. Pasak W.Schaeuble, referendumo rezultatai vertinami labai rimtai: „Tai parodo, kad šiame globaliame pasaulyje žmonės jaučia diskomfortą dėl neribojamo ir laisvo asmenų judėjimo“.
Tuo tarpu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurentas Fabiusas pareiškė, kad iniciatyva „pakenks Šveicarijai kaip savimi susirūpinusiai valstybei“. Ministras sakė prancūzų radijui, kad tai blogos žinios „Europai ir pačiai Šveicarijai“, bei pridūrė, kad Europa „planuoja peržiūrėti savo santykius“ su Bernu.
Europoje nerimstant diskusijoms dėl migracijos ir laisvo žmonių judėjimo padarinių, pasiūlymą apriboti tokią judėjimo laisvę iškėlė ultradešiniųjų Šveicarijos liaudies partija, kurios nuomone, imigracija griauna nacionalinius pamatus.
Europos Komisija (EK) išsakė savo nusivylimą referendumo Šveicarijoje rezultatais, pažadėjo išnagrinėti šios iniciatyvos padarinius ES ir Šveicarijos, kuri neįeina į bendriją, bet aktyviai su ja bendradarbiauja, santykiams.
BBC korespondentas Šveicarijoje pastebi, kad referendumas vėl apnuogino visuomenės susiskaldymą. Pavyzdžiui, prancūziškai kalbančiuose regionuose pasisakoma prieš apribojimų įvedimą, rajonuose, kur vyrauja vokiečių kaba, žmonių nuomonės skirtingos, Tičino kantono, vadinamosios Šveicarijos Italijos, gyventojai beveik vienareikšmiškai palaiko imigracijos ribojimų įvedimą. Miestai, kuriuose yra daugiau nei vidutiniškai užsieniečių - Bazelis, Ženeva ir Ciurichas - balsavo prieš kvotų pasiūlymą.
Šiuo metu Šveicarijos ekonomika auga, fiksuojamas žemas nedarbas, tačiau Šveicarijos gyventojai nerimauja dėl imigracijos.
Ketvirtadalis 8 mln. šalies gyventojų - užsieniečiai. Pernai į šalį atvyko 80 tūkst. imigrantų.
