Iškilmingą vėliavos pakėlimo ceremoniją stebėjo parlamento ir vyriausybės nariai, prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, užsienio valstybių diplomatai, kiti aukšti svečiai. Sveikinimo žodį tarė parlamento pirmininkė Ene Ergma.
„Nacionalinės vėliavos iškėlimas Ilgojo Hermano bokšte Nepriklausomybės dienos šventės ... rytą – tai daugiau nei tradicija. Tai dalis mūsų valstybingumo DNR. Ilgojo Hermano bokštas – tai simbolis, švyturys mūsų valstybei. Per visą istoriją jis buvo liudininkas ir to momento, kai mūsų pasididžiavimas, mėlynos, juodos ir baltos spalvų vėliava, buvo svetimos valdžios nuplėštas nuo bokšto ir išniekintas. Šių metų birželį sueis 130 metų nuo mėlynos, juodos ir baltos spalvų vėliavos pašventinimo dienos“, - trispalvės istoriją priminė E.Ergma.
Pasak jos, atėjo laikas, kai derėtų pereiti prie geresnio valstybingumo suvokimo.
„Aš neturiu galvoje tradicijų ar papročių keitimo. Vėliavos pakėlimas Ilgojo Hermano bokšte, paradas Nepriklausomybės dienos garbei ir kiti papročiai – tai ta šventės dalis, kurios visi laukia, ir jie turi likti.
Pagrindinės tradicijos, kuriose glūdi valstybingumas, tegu bus nepajudinamos. Jose – orus suvereniteto rimtumas. Akivaizdu, kad svarbesnės mūsų valstybingumo viršūnės liks liaudies širdyse, iš kur jų neišrausi“, - pabrėžė E.Ergma, kuri pagrindiniu Estijos ateities garantu nurodė ateinančias kartas, jeigu jos supras, koks svarbus ir būtinas valstybės suverenitetas.
„Turime pagrindo didžiuotis savo žmonėmis ir valstybe. Išsaugosime Estiją! Tegu mūsų nuostabi mėlynos, juodos ir baltos spalvų vėliava amžinai plevėsuoja ant Ilgojo Hermano bokšto! Tegyvuoja Estija!“, - paskelbė E.Ergma.
Pagal tradiciją, Nepriklausomybės dienos šventiniai renginiai kasmet organizuojame skirtinguose sričių centruose. Šįmet jie rengiami Pernu mieste. Čia vidurdienį prasidėjo karinis paradas.
Kaip informavo Gynybos pajėgų Generalinio štabo spaudos tarnyba, parade turėjo daylvauti apie 1350 žmonių ir jis bus didžiausias nuo pat nepriklausomybės atkūrimo 1991-aisiais.
Be Gynybos pajėgų karių parade dalyvaus savanoriškosios sukarintos organizacijos „Kaitseliit“ nariai, pasieniečiai, policijos akademijos kadetai.
Pirmą kartą parade bus atstovaujama JAV, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lietuvos, Danijos kariniams daliniams, bus nešamos jų vėliavos.
Planuojama, kad virš miesto praskris Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Šiauliuose dislokuoti NATO naikintuvai, saugantys Baltijos šalių oro erdvę.
Paradą priims prezidentas T.H.Ilvesas, jam vadovaus Estijos gynybos pajėgų vadas generolas majoras Riho Terras. Vakare Pernu teatre „Enla“ įvyks iškilmingas susirinkimas, kuriame kalbą pasakys prezidentas T.H.Ilvesa.
Šventinius renginius vainikuos prezidentinis priėmimas Pernu Koncertų rūmuose.
1918 metų vasario 24 dieną grupė Estijos politikos veikėjų per trumpą laikotarpį, rusams pasitraukus, o vokiečių kariuomenei dar neatėjus, paskelbė nepriklausomą Estijos Respubliką. Po to iš karto prasidėjo vokiečių okupacija.
1918 metų lapkritį kapituliavę Pirmajame pasauliniame kare vokiečiai pasitraukė, ir Taline (tuomet – Revelyje) buvo atkurta Estijos valdžia.
Tačiau Narvoje Estijos bolševikai suskubo paskelbti savo marionetinę respubliką ir pasikvietė į kovą su nepriklausomybės šalininkais Raudonąją armiją.
Prasidėjo karas su Sovietų Rusija dėl nepriklausomybės. Karo metu estų pajėgas sudarė per 70 tūkst. žmonių, t.y. kelis kartus daugiau nei Lietuvos, o estai netgi buvo užėmę Pskovą. Karas pasibaigė 1920 metų vasario 2 dieną Tartu taikos pasirašymu.
Pagal šią sutartį bolševikinė Rusija visiems laikams atsisakė pretenzijų į savo buvusią koloniją, bet jau po 20 metų – 1940 metais – pažeidė šią sutartį, aneksavusi Estiją drauge su kitomis Baltijos šalimis – Latvija ir Lietuva.
Atkurti savo nepriklausomybę Estijai drauge su kaimynėmis prie Baltijos pavyko tik 1991 metais, subyrėjus Sovietų Sąjungai.
Sovietų valdžia išsilaikė beveik 50 metų – daugiau kaip du kartus ilgiau ne pirmasis nepriklausomybės laikotarpis, bet savo valstybės amžių estai skaičiuoja ne nuo 1991-ųjų, o nuo 1918 metų.
