Izraelio teisininkė Maya Weiss-Tamir, kuri
specializuojasi paraiškų dėl pilietybės Europos šalyse srityje,
sakė sulaukusi daugiau kaip tūkstančio užklausimų nuo vasario 7
dienos, kai Ispanijos vyriausybė pritarė atitinkamam pilietybės
įstatymo projektui.
„Naujoji karta, jaunimas, jie nori jos daugiausia praktiniais
sumetimais, jie nori dirbti Europoje, nori ten gyventi, turėti
darbą“, - telefonu sakė 35 metų teisininkė iš savo biuro
Haifoje Izraelio šiaurėje.
„Kiti to nori dėl sentimentų, jie jaučia, tarsi tai būtų
pilietybė, kurią jie prarado, o dabar gali atgauti“, - sakė ji.
Daugumos skambučių ir elektroninių laiškų ji sulaukė iš
Izraelio, bet su ja taip pat susisiekė žmonės iš Jungtinių
Valstijų ir Europos.
Ispanija jau teikia pilietybę asmenims, galintiems įrodyti, kad
yra žydai sefardai, tų žydų, kurie buvo išvaryti 1492 metais,
valdant Izabelei ir Ferdinandui, palikuoniai.
Tačiau pagal minimą įstatymo projektą procesas būtų
supaprastintas paaiškinant atitikimo kriterijus ir leidžiant tiems
asmenims, kurie gaus Ispanijos pilietybę, pasilikti ir savo pradinę
pilietybę.
Pagal dabartinius įstatymus Ispanijos pilietybę gavę žydai
sefardai turi atsisakyti esamos pilietybės ir tai daugelį atbaido.
Teisingumo ministras Alberto Ruizas Gallardonas yra sakęs, kad Ispanija nori atitaisyti „istorinę
klaidą“. Naujajam įstatymo projektui dar turi pritarti
parlamentas.
Jose Caro, kurio protėvis Juozapas Karas, 1492 metais
su šeima pabėgo iš Ispanijos vos ketverių metų amžiaus, sakė,
kad pateiks paraišką dėl Ispanijos pilietybės, nors ir neturi
planų kraustytis į Ispaniją. J.Karas buvo vienas
įtakingiausių žydų mokslo vyrų per visą istoriją.
„Mes suinteresuoti turėti ispanišką pasą, kad galėtume
pasakyti savo vaikams: mūsų protėviai buvo išvaryti iš Ispanijos,
o šiandien mes turime galimybę grįžti“, - sakė 57 metų J.Caro,
draudimo agentas, gyvenantis Raananoje centriniame Izraelyje.
Jis sakė, kad jo protėviai ištisus šimtmečius domėjosi
Ispanijos kultūra, nors kraustėsi iš Ispanijos į Portugaliją,
paskui – į Kiprą, Graikiją, Turkiją, Čilę ir, galiausiai,
Izraelį.
Jo tėvas, pavyzdžiui, turi daugiau kaip 150 muzikos, dainuojamos
viduramžiška Ispanijos judėjų ladinų kalba, įrašų.
„Vis dar yra ryšys tarp Ispanijos ir žydų sefardų, nors jas
praėjo 500 metų“, - sakė jis.
Nors vertinimų yra įvairių, istorikai mano, kad prieš
išvarymą Ispanijoje gyveno mažiausiai 200 tūkst. žydų. Daugelis
tų, kurie atsisakė atsiversti į krikščionybę ar išvykti, buvo
sudeginti ant laužo.
Manoma, kad visame pasaulyje yra iki 3,5 mln. sefardų kilmės
žmonių. Žodis „sefardas“ hebrajų kalba reiškia „ispanas“.
Ispanijos žydų bendruomenių federacija, privati žydų grupes
vienijanti organizacija, sakė, kad nuo to laiko, kai vyriausybė
paskelbė savo planus palengvinti sefardų natūralizaciją, gavo
daugiau kaip 5 tūkst. prašymų suteikti informaciją.
Tačiau Madrido žydų bendruomenės prezidentas Davidas
Hatchwellas sakė: „Nemanau, kad bus masiškai
(teikiamos) paraiškos“.
„Tai tik fantastiškas būdas pasakyti, jog tai, kas nutiko,
buvo absoliučiai neteisinga ir (kad) Ispanijos žydai yra mūsų
pamatinio identiteto dalis“, - sakė jis.
Europos rabinų konferencijos vadovas Pinchasas Goldschmidtas prognozavo, kad nedaugelis žydų sefardų
norės mesti savo esamą gyvenimą ir kraustytis į Ispaniją.
„Jeigu šis pasiūlymas, pavyzdžiui, būtų buvęs pateiktas
1938 metais, manau, kad daug Europos žydų mielai būtų priėmę
šį Ispanijos pasiūlymą“, - rašė jis Izraelio naujienų
svetainės „Ynet“ nuomonių skiltyje, turėdamas omenyje metus,
kai naciai Vokietijoje pradėjo savo programą prieš žydus.
„Bet, kaip sakoma, bankai paprastai yra pasirengę duoti
pinigų, kai tau jų mažiausiai reikia“, - pakomentavo jis.