Izraelio teisininkė Maya Weiss-Tamir, kuri specializuojasi paraiškų dėl pilietybės Europos šalyse srityje, sakė sulaukusi daugiau kaip tūkstančio užklausimų nuo vasario 7 dienos, kai Ispanijos vyriausybė pritarė atitinkamam pilietybės įstatymo projektui.
„Naujoji karta, jaunimas, jie nori jos daugiausia praktiniais sumetimais, jie nori dirbti Europoje, nori ten gyventi, turėti darbą“, - telefonu sakė 35 metų teisininkė iš savo biuro Haifoje Izraelio šiaurėje.
„Kiti to nori dėl sentimentų, jie jaučia, tarsi tai būtų pilietybė, kurią jie prarado, o dabar gali atgauti“, - sakė ji.
Daugumos skambučių ir elektroninių laiškų ji sulaukė iš Izraelio, bet su ja taip pat susisiekė žmonės iš Jungtinių Valstijų ir Europos.
Ispanija jau teikia pilietybę asmenims, galintiems įrodyti, kad yra žydai sefardai, tų žydų, kurie buvo išvaryti 1492 metais, valdant Izabelei ir Ferdinandui, palikuoniai.
Tačiau pagal minimą įstatymo projektą procesas būtų supaprastintas paaiškinant atitikimo kriterijus ir leidžiant tiems asmenims, kurie gaus Ispanijos pilietybę, pasilikti ir savo pradinę pilietybę.
Pagal dabartinius įstatymus Ispanijos pilietybę gavę žydai sefardai turi atsisakyti esamos pilietybės ir tai daugelį atbaido.
Teisingumo ministras Alberto Ruizas Gallardonas yra sakęs, kad Ispanija nori atitaisyti „istorinę klaidą“. Naujajam įstatymo projektui dar turi pritarti parlamentas.
Jose Caro, kurio protėvis Juozapas Karas, 1492 metais su šeima pabėgo iš Ispanijos vos ketverių metų amžiaus, sakė, kad pateiks paraišką dėl Ispanijos pilietybės, nors ir neturi planų kraustytis į Ispaniją. J.Karas buvo vienas įtakingiausių žydų mokslo vyrų per visą istoriją.
„Mes suinteresuoti turėti ispanišką pasą, kad galėtume pasakyti savo vaikams: mūsų protėviai buvo išvaryti iš Ispanijos, o šiandien mes turime galimybę grįžti“, - sakė 57 metų J.Caro, draudimo agentas, gyvenantis Raananoje centriniame Izraelyje.
Jis sakė, kad jo protėviai ištisus šimtmečius domėjosi Ispanijos kultūra, nors kraustėsi iš Ispanijos į Portugaliją, paskui – į Kiprą, Graikiją, Turkiją, Čilę ir, galiausiai, Izraelį.
Jo tėvas, pavyzdžiui, turi daugiau kaip 150 muzikos, dainuojamos viduramžiška Ispanijos judėjų ladinų kalba, įrašų.
„Vis dar yra ryšys tarp Ispanijos ir žydų sefardų, nors jas praėjo 500 metų“, - sakė jis.
Nors vertinimų yra įvairių, istorikai mano, kad prieš išvarymą Ispanijoje gyveno mažiausiai 200 tūkst. žydų. Daugelis tų, kurie atsisakė atsiversti į krikščionybę ar išvykti, buvo sudeginti ant laužo.
Manoma, kad visame pasaulyje yra iki 3,5 mln. sefardų kilmės žmonių. Žodis „sefardas“ hebrajų kalba reiškia „ispanas“.
Ispanijos žydų bendruomenių federacija, privati žydų grupes vienijanti organizacija, sakė, kad nuo to laiko, kai vyriausybė paskelbė savo planus palengvinti sefardų natūralizaciją, gavo daugiau kaip 5 tūkst. prašymų suteikti informaciją.
Tačiau Madrido žydų bendruomenės prezidentas Davidas Hatchwellas sakė: „Nemanau, kad bus masiškai (teikiamos) paraiškos“.
„Tai tik fantastiškas būdas pasakyti, jog tai, kas nutiko, buvo absoliučiai neteisinga ir (kad) Ispanijos žydai yra mūsų pamatinio identiteto dalis“, - sakė jis.
Europos rabinų konferencijos vadovas Pinchasas Goldschmidtas prognozavo, kad nedaugelis žydų sefardų norės mesti savo esamą gyvenimą ir kraustytis į Ispaniją.
„Jeigu šis pasiūlymas, pavyzdžiui, būtų buvęs pateiktas 1938 metais, manau, kad daug Europos žydų mielai būtų priėmę šį Ispanijos pasiūlymą“, - rašė jis Izraelio naujienų svetainės „Ynet“ nuomonių skiltyje, turėdamas omenyje metus, kai naciai Vokietijoje pradėjo savo programą prieš žydus.
„Bet, kaip sakoma, bankai paprastai yra pasirengę duoti pinigų, kai tau jų mažiausiai reikia“, - pakomentavo jis.
