Ši rezoliucija apibendrina šešis mėnesius trukusių Europos
Parlamento klausymų dėl JAV vykdytos masinio sekimo programos
rezultatus. Į europarlamentarų užklausas atsakė nemažai šios
srities ekspertų, tarp jų ir buvęs JAV žvalgybos darbuotojas
Edwardas Snowdenas, atskleidęs informaciją apie
minėtą programą.
Rezoliucijoje pažymima, kad „kol visiškai nenutraukta visa
apimanti masinio sekimo veikla ir pranešimų ES institucijose bei
diplomatinėse atstovybėse perėmimas [...], tol esama pavojaus, kad
Europos Parlamentas nepritars galutiniam Transatlantinės prekybos
ir investicijų partnerystės susitarimui“.
EP nariai taip pat ragina nedelsiant sustabdyti susitarimą dėl
finansinių mokėjimų duomenų perdavimo pagal Terorizmo finansavimo
sekimo programą (už tai balsavo 329 EP nariai, prieš buvo 323),
taip pat „saugaus uosto“ principo taikymą JAV įmonėms. Pastarasis
principas leidžia trečiųjų šalių įmonėms savanoriškai įsipareigoti
laikytis ES duomenų apsaugos standartų. Europarlamentarai pažymi,
kad tokia tvarka neužtikrina tinkamos ES piliečių apsaugos, ir
kviečia JAV pasiūlyti naują ES asmens duomenų perdavimo JAV sistemą.
Savo ruožtu europarlamentarai ragina sukurti Europos
informatorių apsaugos programą ir kviečia ES valstybes ištirti
galimybę suteikti informatoriams tarptautinę apsaugą nuo
baudžiamojo persekiojimo. Rezoliucijoje taip pat siūloma sukurti
autonomiškus Europos informacinių technologijų išteklius debesijos
kompiuterijos, kibernetinio saugumo, šifravimo ir kitose srityse.
Europarlamentarai ragina ES valstybes patraukti atsakomybėn dėl
piktnaudžiavimo įgaliojimais asmenis, atsakingus už plataus masto
stebėjimo programas, pažeidžiančias įstatymus ir pagrindines
piliečių teises. Jie taip pat kviečia suburti darbo grupę, kuri
parengtų minimalius ES standartus demokratinei žvalgybos kontrolei
vykdyti.
„Europos Parlamentas, reaguodamas į E.Snowdeno atskleistą
informaciją, atliko vienintelį tarptautinį masinio sekimo tyrimą.
Net JAV Kongresas tokio tyrimo neatliko. Tikiuosi, kad per kitą
kadenciją priimsime teisės aktus, kurie leis deramai apsaugoti
žmogaus teises duomenų apsaugos srityje“, - pažymėjo EP pranešėjas
Clode'as Moraesas. Jo parengtai rezoliucijai pritarė
544 EP nariai, nepritarė 78, o susilaikė 60.
Stiprins asmens duomenų apsaugą
Trečiadienį Europos Parlamentas
(EP) pritarė atnaujintoms asmens duomenų apsaugos taisyklėms,
kuriomis sugriežtinamas šių duomenų perdavimas Europos Sąjungai
(ES) nepriklausančioms šalims ir suteikiama daugiau galimybių
kontroliuoti savo duomenų tvarkymą, praneša EP spaudos tarnyba.
EP nariai siūlo nustatyti, kad jei ES nepriklausanti valstybė
prašo duomenis kaupiančios įmonės ar institucijos perduoti jos
turimus duomenis apie kokį nors asmenį, ši įmonė visų pirma turėtų
gauti nacionalinės duomenų apsaugos tarnybos leidimą, taip pat
informuoti asmenį, kurio duomenis norima gauti.
Europarlamentarai taip pat siūlo sugriežtinti įmonėms
taikytinas baudas už taisyklių nesilaikymą. Jų nuomone, maksimalios
baudos turėtų siekti iki 100 mln. eurų arba iki 5 proc. pasaulio
metų apyvartos - pagal tai, kuri suma didesnė (Europos Komisija
(EK) siūlė 1 mln. eurų arba 2 proc. apyvartos).
EP dar siūlo sustiprinti asmens teisę pareikalauti, kad jo
duomenys būtų ištrinti, o įmones siekiama įpareigoti aiškiai ir
suprantamai paaiškinti klientams savo privatumo politiką, taip pat
jų pareigą gauti asmens leidimą tvarkyti jo duomenis.
Europarlamentarai siūlo apriboti profiliavimą, kai automatiškai
analizuojant asmens duomenis prognozuojamas žmogaus elgesys. Kad
nebūtų pagrindo diskriminacijai, žmonės neturi būti profiliuojami
vien pagal jų tautybę ar rasę, politinius ar religinius
įsitikinimus, lytinę orientaciją, genetinius duomenis ar nedidelio
masto nusižengimus. Bet koks profiliavimas galėtų būti vykdomas
tik žmogui sutikus.
Dėl galutinių tekstų dar bus deramasi su ES Taryba. Kadangi
gegužės 25-ąją vyks EP rinkimai, galutinį sprendimą greičiausiai
priims naujai išrinktas Parlamentas.