Ši rezoliucija apibendrina šešis mėnesius trukusių Europos Parlamento klausymų dėl JAV vykdytos masinio sekimo programos rezultatus. Į europarlamentarų užklausas atsakė nemažai šios srities ekspertų, tarp jų ir buvęs JAV žvalgybos darbuotojas Edwardas Snowdenas, atskleidęs informaciją apie minėtą programą.
Rezoliucijoje pažymima, kad „kol visiškai nenutraukta visa apimanti masinio sekimo veikla ir pranešimų ES institucijose bei diplomatinėse atstovybėse perėmimas [...], tol esama pavojaus, kad Europos Parlamentas nepritars galutiniam Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimui“.
EP nariai taip pat ragina nedelsiant sustabdyti susitarimą dėl finansinių mokėjimų duomenų perdavimo pagal Terorizmo finansavimo sekimo programą (už tai balsavo 329 EP nariai, prieš buvo 323), taip pat „saugaus uosto“ principo taikymą JAV įmonėms. Pastarasis principas leidžia trečiųjų šalių įmonėms savanoriškai įsipareigoti laikytis ES duomenų apsaugos standartų. Europarlamentarai pažymi, kad tokia tvarka neužtikrina tinkamos ES piliečių apsaugos, ir kviečia JAV pasiūlyti naują ES asmens duomenų perdavimo JAV sistemą.
Savo ruožtu europarlamentarai ragina sukurti Europos informatorių apsaugos programą ir kviečia ES valstybes ištirti galimybę suteikti informatoriams tarptautinę apsaugą nuo baudžiamojo persekiojimo. Rezoliucijoje taip pat siūloma sukurti autonomiškus Europos informacinių technologijų išteklius debesijos kompiuterijos, kibernetinio saugumo, šifravimo ir kitose srityse.
Europarlamentarai ragina ES valstybes patraukti atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais asmenis, atsakingus už plataus masto stebėjimo programas, pažeidžiančias įstatymus ir pagrindines piliečių teises. Jie taip pat kviečia suburti darbo grupę, kuri parengtų minimalius ES standartus demokratinei žvalgybos kontrolei vykdyti.
„Europos Parlamentas, reaguodamas į E.Snowdeno atskleistą informaciją, atliko vienintelį tarptautinį masinio sekimo tyrimą. Net JAV Kongresas tokio tyrimo neatliko. Tikiuosi, kad per kitą kadenciją priimsime teisės aktus, kurie leis deramai apsaugoti žmogaus teises duomenų apsaugos srityje“, - pažymėjo EP pranešėjas Clode'as Moraesas. Jo parengtai rezoliucijai pritarė 544 EP nariai, nepritarė 78, o susilaikė 60.
Stiprins asmens duomenų apsaugą
Trečiadienį Europos Parlamentas (EP) pritarė atnaujintoms asmens duomenų apsaugos taisyklėms, kuriomis sugriežtinamas šių duomenų perdavimas Europos Sąjungai (ES) nepriklausančioms šalims ir suteikiama daugiau galimybių kontroliuoti savo duomenų tvarkymą, praneša EP spaudos tarnyba.
EP nariai siūlo nustatyti, kad jei ES nepriklausanti valstybė prašo duomenis kaupiančios įmonės ar institucijos perduoti jos turimus duomenis apie kokį nors asmenį, ši įmonė visų pirma turėtų gauti nacionalinės duomenų apsaugos tarnybos leidimą, taip pat informuoti asmenį, kurio duomenis norima gauti.
Europarlamentarai taip pat siūlo sugriežtinti įmonėms taikytinas baudas už taisyklių nesilaikymą. Jų nuomone, maksimalios baudos turėtų siekti iki 100 mln. eurų arba iki 5 proc. pasaulio metų apyvartos - pagal tai, kuri suma didesnė (Europos Komisija (EK) siūlė 1 mln. eurų arba 2 proc. apyvartos).
EP dar siūlo sustiprinti asmens teisę pareikalauti, kad jo duomenys būtų ištrinti, o įmones siekiama įpareigoti aiškiai ir suprantamai paaiškinti klientams savo privatumo politiką, taip pat jų pareigą gauti asmens leidimą tvarkyti jo duomenis.
Europarlamentarai siūlo apriboti profiliavimą, kai automatiškai analizuojant asmens duomenis prognozuojamas žmogaus elgesys. Kad nebūtų pagrindo diskriminacijai, žmonės neturi būti profiliuojami vien pagal jų tautybę ar rasę, politinius ar religinius įsitikinimus, lytinę orientaciją, genetinius duomenis ar nedidelio masto nusižengimus. Bet koks profiliavimas galėtų būti vykdomas tik žmogui sutikus.
Dėl galutinių tekstų dar bus deramasi su ES Taryba. Kadangi gegužės 25-ąją vyks EP rinkimai, galutinį sprendimą greičiausiai priims naujai išrinktas Parlamentas.
