ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimą temdo Ukrainos krizė

Praėjus penkeriems metams

Daugiau nuotraukų (1)

BNS, AFP ir lrytas.lt inf.

2014-04-24 10:51, atnaujinta 2018-02-14 12:16

Rytų partnerystės projektas, įkurtas Čekijos sostinėje 2009 metais, turėjo skatinti demokratinius pokyčius šešiose postkomunistinėse šalyse, siekiant padidinti jų politinį stabilumą ir paversti teritoriją už rytinių ES sienų stabilių bei klestinčių demokratijų regionu.

ES mainais žadėjo sudaryti laisvosios prekybos sutartis su Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina, nustatyti švelnesnį vizų režimą ir suteikti kitokių paskatų.

Tačiau šios į rytus atgręžtos ES iniciatyvos gyvybingumas sukėlė abejonių, kai Rusija praeitą mėnesį aneksavo dalį Ukrainos teritorijos ir perspėjo nesutiksianti su jokiomis Vakarų valstybių pastangomis didinti savo įtaką tame strategiškai svarbiame regione.

„Dramatiški įvykiai Ukrainoje. .. įtikina mane, kad tęsti Rytų partnerystės projektą yra itin svarbu, plėtojant bendradarbiavimą tarp mūsų rytinių kaimynių ir ES“, - sakoma Čekijos prezidento Milošo Zemano pranešime, paskelbtame šios programos metinėms skirtame tinklalapyje prieš ketvirtadienį ir penktadienį vyksiantį susitikimą.

Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos ir Moldovos prezidentai, taip pat Ukrainos užsienio reikalų ministras planuoja susitikti su Čekijos, Austrijos, Lietuvos, Lenkijos ir Slovakijos lyderiais.

Šį renginį boikotuoja tik Baltarusija, nes jo autoritarinis prezidentas Aleksandras Lukašenka nebuvo pakviestas.

Projektas, kuriam pradžią davė Lenkija ir Švedija, turi integruoti partnerius į ES ekonomiką, palengvinti vizų išdavimą, tuo pačiu stiprinant kovos su neteisėta migracija priemonės, taip pat padidinti valstybių energetinį saugumą.

Tačiau praėjus penkeriems metams šio projekto ateitis atrodo neaišku, o jo uždavinius būtina iš esmės peržiūrėti, sako Rytų partnerystės programos ekspertė iš Lenkijos tarptautinių santykių instituto.

„Ukrainos krizė parodė, kad Rusija nepasiruošusi ekonomiškai bendradarbiauti su ES Rytų partnerystės regione - ES projektus ji vertina kaip konkurenciją ir priešinasi jiems visomis priemonėmis“, - ji sakė naujienų agentūrai AFP.

Kai kurios buvusios sovietinės respublikos šią partnerystę laiko keliu, vedančiu į narystę ES, tačiau 28 šalių Bendrija atrodo nelinkusi priimti naujų narių, ypač nerimaudama dėl galinčios padidėti imigracijos.

Tačiau Gruzija ir Moldova praeitų metų pabaigoje atliko pirmąjį žingsnį narystės link, parafavusios asociacijos sutartis su ES per Rytų partnerystės programos viršūnių susitikimą Vilniuje.

Kita vertus, Armėnija tokios sutarties atsisakė, o Ukraina, padariusi didžiausią pažangą integracijoje su ES, apstulbino ES, paskutinę minutę nusprendusi nepasirašyti asociacijos sutarties.

Tas atsisakymas išprovokavo tris mėnesius trukusius eurointegracijos šalininkų protestus, atvedusios prie dabartinės Ukrainos krizės, per kurią Rusija aneksavo Krymo pusiasalį.

„Laikas nuo laiko girdime ES šalyse sakant, kad Rytų partnerystė buvo klaida, nes ji „išprovokavo“ Rusiją veikti agresyviai“, - sakė Slawomiras Debskis, Varšuvoje įsikūrusio Lenkijos ir Rusijos dialogo bei supratimo centro direktorius.

„Skelbiantys tokias pažiūras nesuvokia, kad Rusija kovoja ne tik prieš vieną arba kitokią ES politiką, bet ir prieš demokratinę sistemą, atsispindinčią visoje ES veikloje“, - pridūrė jis.

Tačiau kai kurie ekspertai yra įsitikinę, kad ši ES programa jau yra žlugusi.

„Rytų partnerystės projektas, koks jis buvo sukurtas prieš penkerius metus, iš tikrųjų virtęs griuvėsiais, - sakė Prahoje įsikūrusio Tarptautinių santykių instituto direktorius Petras Kratochvilas. - Galime netgi sakyti, jog jis miręs.“

Pasak P.Kratochvilo, realios ES pagalbos stygius ir korupcija buvusiose sovietinėse respublikose yra vieni iš pagrindinių veiksnių, nulėmusių šios programos nesėkmę. Tačiau svarbiausiu veiksniu jis laiko Rusijos pastangas nuo 2012 metų „intensyviai kovoti prieš didėjančią ES įtaką tame regione ir ypač prieš Rytų partnerystę“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.