Europos Parlamento (EP) rinkimai kaskart tampa rimtu išbandymu Bendrijos vadovybei – balsuoja kur kas mažiau rinkėjų nei nacionaliniuose balsavimuose.
Tad prieš šių metų gegužės rinkimus nuspręsta pasekti JAV pavyzdžiu ir surengti kandidatų debatus, kurie būtų tiesiogiai transliuojami visoje Europoje, rašo „Lietuvos rytas", remdamasis „EUobserver“ ir „EurActiv“.
Pirmadienio vakarą vienas šalia kito atsistojo Liberalų ir demokratų aljanso už Europą kandidatas G.Verhofstadtas, Europos liaudies partijos atstovas Jeanas Claude’as Junckeras, socialdemokratas Martinas Schulzas ir žaliųjų atstovė Ska Keller.
Debatuose, kurie buvo tiesiogiai transliuojami per televiziją „Euronews“ ir internetu, atsisakė dalyvauti Europos kairiųjų partijos kandidatas graikas Alexis Tsipras, o EP euroskeptikai nutarė neišrinkti bendro pretendento į EK vadovus.
Sprendimas surengti debatus pasiteisino. Kiekvieną minutę į diskusijas tinkle „Twitter“ buvo sureaguojama po 10 tūkst. pranešimų, o daugybė europiečių specialiame EP rinkimams skirtame portale „Europe Decides“ po debatų rinko jų nugalėtoją.
Rinkėjų verdiktas labai aiškus. 53 proc. europiečių mano, kad debatus laimėjo liberalas G.Verhofstadtas. Po 19 proc. savo simpatijas atidavė M.Schulzui ir S.Keller, vos 9 proc. – J.C.Junckerui.
Internautai vykstant 90 minučių trukmės debatams juokavo: „J.C.Junckerui reikėtų pagaliau prasižioti, ar jis žino, kad dalyvauja tiesioginiuose debatuose.“
Iš tikrųjų centro dešiniųjų kandidatas, Briuselyje vykdantis aktyviausią rinkimų kampaniją, daugiausia tylėjo.
O prabilęs gana nelauktai patikino sieksiantis, kad ES teritorijoje niekada nebūtų išgaunamos skalūnų dujos, nors pastarosios, pavyzdžiui, kaip niekada anksčiau stiprina JAV energetinę nepriklausomybę.
Be to, tiek J.C.Junckeras, tiek M.Schulzas, tiek S.Keller buvo itin atsargūs kalbėdami apie Bendrijos veiksmus reaguojant į krizę Ukrainoje.
Skystas kalbas apie būtinybę derėtis, diplomatiją, susilaikymą nuo pernelyg griežtų sankcijų pertraukė vienintelis G.Verhofstadtas. Jis pareiškė, kad Rusijos prezidentas V.Putinas naudojasi būtent tokiu Europos silpnumu.
400 mln. europiečių EP rinks gegužės 22–25 d. Pirmąkart ES istorijoje į balsavimo rezultatus bus atsižvelgiama paskiriant dabartinio EK prezidento Jose Manuelio Barroso įpėdinį.
