Protestuotojai reikalauja, kad vietoje sosto perdavimo princui Felipe, kuris bus karalius Felipe VI, būtų surengtas referendumas dėl paties monarchijos išlikimo.
Po karaliaus pirmadienio pareiškimo, kad jis atsisako sosto sūnaus labui, vėlai vakare tūkstančiai žmonių susirinko Saulės vartų aikštėje Madrido centre, o policija blokavo priėjimus prie netoliese esančių karaliaus rūmų. Mitingai buvo sušaukti ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose.
„Rytoj Ispanija bus respublika!“ – skandavo demonstrantai, kurie laikė plakatus su užrašais „Daugiau jokių karalių, referendumas“, „Karališkoji pereiga ... be karaliaus“ ir „Bourbonai – kandidatai rinkimuose“.
Ispanijoje, kuri monarchiją atkūrė tik 1975 metais, mirus keturis dešimtmečius valdžiusiam generolui Francisco Franco, kuris 1936-1939 metais vykusiame Ispanijos pilietiniame kare nugalėjo Respublikos šalininkus, pastarųjų pasekėlų vis dar yra labai daug.
Juanas Carlosas pelnė didelę asmeninę pagarbą už vaidmenį, kurį po F.Franco mirties suvaidino Ispanijai pereinant prie demokratijos, įskaitant pasirodymą per nacionalinę televiziją 1981 metų vasarį, kuriuo sustabdė kariškių bandymą įvykdyti perversmą.
Tačiau daugelis ispanų pasipiktino sužinoję, kad karalius 2012 metais buvo išvykęs į prabangią dramblių medžioklę Afrikoje, nors jo pavaldiniai tuo metu kentė krizę ir 25 proc. nedarbą.
Pasipiktinimas padidėjo, kai karaliaus duktė Cristina buvo oficialiai paskelbta įtariamąja tyrime dėl jos vyro Inaki Urdangarino verslo praktikos.
Šių metų sausį paskelbti visuomenės nuomonės tyrimo instituto „Sigma Dos“ apklausos rezultatai rodė, kad parama karaliui sumažėjo iki 41 proc., o žmonių, kurie nori, kad jis atsisakytų sosto Felipe naudai, skaičius padidėjo iki 62 procentų. Didžiausią nerimą rojalistams kelia tai, kad tik 49 proc. tos apklausos dalyvių pritarė pačiai monarchijai.
Trys mažos kairiųjų partijos, kurios per gegužės 25-ąją įvykusius Europos Parlamento rinkimus bendrai gavo 20 proc. balsų, paragino surengti referendumą dėl monarchijos.
