„Didžiuojuosi ir jaučiuosi pagerbtas šiandien gavęs Europos
Vadovų Tarybos paramą“, – „Twitter“ parašė J.C.Junckeris.
Prieš J.C.Junckerio paskyrimą balsavo du lyderiai: britų
ministras pirmininkas Davidas Cameronas ir
Vengrijos premjeras Victoras Orbanas.
Jeano Claude‘o Junckerio išrinkimas Europos Komisijos pirmininku žymi „blogą dieną Europai“, penktadienį sakė britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas, kuris
kategoriškai priešinosi šiam paskyrimui.
„Ši diena bloga Europai, tai gali pakirsti nacionalinių
vyriausybių pozicijas“, – sakė D.Cameronas po to, kai Europos
Sąjungos (ES) lyderiai 26 balsais išrinko buvusį Liuksemburgo
premjerą į Jose Manuelio Barroso vietą.
Paklaustas, ar Didžioji Britanija dėl to dabar yra arčiau
išstojimo iš 28 narių bloko, D.Cameronas atsakė: „Britanijos
išlaikymo reformuotoje Europos Sąjungoje darbas pasidarė sunkesnis. Ar aš galvoju, kad tai neįmanomas atlikti darbas? Ne“.
Tačiau Britanijai siekti savo Europos klausimu, „bus ilga ir
sunki kova“, sakė D.Cameronas ir pridūrė: „Tiesą sakant,
kartais verta pralaimėti mūšį, kad laimėtum karą“.
D.Cameronas privertė per viršūnių susitikimą Briuselyje
surengti precedento neturintį balsavimą dėl J.-C.Junckerio
paskyrimo, nors jį iš likusių 27 ES narių rėmė tik Vengrija.
Mūšiui dabar pasibaigus, lyderiai turėtų bandyti raminti
D.Cameroną, galbūt – pasiūlydami Londonui kokį nors svarbų
postą Briuselyje, tačiau šis ginčas gali pakurstyti
euroskeptiškas nuotaikas Britanijoje – prieš referendumą dėl
narystės ES 2017 metais, jeigu D.Camerono konservatoriai kitąmet
laimės rinkimus.
D.Cameronas nenustoja įrodinėti, kad euro zonos vadovas yra per
daug artimas ES federalistų stovyklai, kad galėtų vadovauti Europos
Komisijai.
Buvęs Liuksemburgo
premjeras Jeanas-Claude'as Junckeris yra
Europos Sąjungos valdžios koridorių veteranas ir itin
pragmatiškas veikėjas, nevengiantis išgerti ir pasižymintis
santūriu humoro jausmu.
Didžioji Britanija įnirtingai priešinosi kitų Europos
lyderių pastangoms užtikrinti J.-C.Junckeriui ES aukščiausios
vykdomosios valdžios institucijos vado postą.
Kad ir kokios virtų aistros, šis plieno pramonės darbininko
sūnus veikiausiai tapo vienu iš įtakingiausių veikėjų Europoje.
Po 19 metų trukusio vadovavimo Liuksemburgo vyriausybei jis
pasižymėjo Briuselyje per euro zonos skolų krizę, vadovaudamas
eurą įsivedusių valstybių finansų ministrų forumui aštuonerius
metus iki 2013-ųjų.
Šis 59 metų politikas padėjo išlaviruoti vieningosios ES
valiutos bloką per jo vos nepražudžiusią skolų krizę, imdamasis
pagrindinio derybininko vaidmens debatuose dėl ryžtingų taupymo
programų, kurias turėjo vykdyti Graikija, Airija, Portugalija ir
Kipras manais į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir ES finansinės
pagalbos paketus.
Tačiau jis taip pat palaikė pastangas sutelkti didesnį dėmesį
į augimą, kai ta krizė sušvelnėjo 2012 metų pabaigoje.
J.-C.Junckeris taip pat pelnė pripažinimą dėl savo gebėjimo
sutaikyti dviejų didžiausių ES ekonomikų – Prancūzijos ir
Vokietijos – pozicijas, kurios neretai smarkiai skiriasi.
„Kai noriu kalbėti prancūziškai, galvoju vokiškai; kai noriu
kalbėti vokiškai, galvoju prancūziškai – rezultatas toks, kad
manęs visiškai neįmanoma suprasti“, – kartą juokavo jis.
Vienas Europos pareigūnas taip pat yra atkreipęs dėmesį į
J.-C.Junckerio kitas „dvi lemtingas ydas – jis turi nuomonę ir
nebijo ja dalytis“.
J.-C.Junckerio kandidatūrą į Europos Komisijos postą iškėlė
centro dešinioji Europos liaudies partija, turinti daugiausiai vietų
naujos sudėties Europos Parlamente.
Tačiau galiojanti skyrimo sistema nepatinka D.Cameronui, kuris
baiminasi, kad J.-C.Junckeris vargu ar palaikys reformas, galinčias
įtikinti britus rinkėjus balsuoti už Jungtinės Karalystės
pasilikimą Europos Sąjungoje per referendumą, kurį premjeras
žadėjo surengti iki 2017 metų, jeigu išliktų valdžioje per
ateinančius visuotinius rinkimus.
J.-C.Junckeris gimė 1954 metais, kai Europa dar nebuvo atsigavusi
po Antrojo pasaulinio karo, kuriame kovėsi jo tėvas, prievarta
paimtas į nacistinės Vokietijos armiją.
Politiko tėvas, patyręs metalo pramonės darbininkas ir
profsąjungos narys, padarė įtaką savo sūnui.
J.-C.Junckeris neabejingas žemiškiems malonumams – tabako
dūmui ir geram konjakui, taip pat yra prisiekęs dešiniosios
stovyklos šalininkas.
Tačiau likdamas ištikimas pragmatiško veikėjo įvaizdžiui,
jis įtariai vertina idėją, kad laisvosios rinkos ekonomika gali
išspręsti bet kokias problemas.
„Junckeris – didžiausias socialistas iš krikščionių
demokratų“, – kartą apie savo ilgametį politinį priešininką
pasakė ilgametis Žaliųjų partijos lyderis Danielis Cohnas-Benditas.
Tačiau turbūt didžiausiu jo politinio lankstumo išbandymu
taptų darbas su Didžiosios Britanijos vyriausybę po dėmesio centre
atsidūrusio kivirčo.