„Didžiuojuosi ir jaučiuosi pagerbtas šiandien gavęs Europos Vadovų Tarybos paramą“, – „Twitter“ parašė J.C.Junckeris.
Prieš J.C.Junckerio paskyrimą balsavo du lyderiai: britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas ir Vengrijos premjeras Victoras Orbanas.
Jeano Claude‘o Junckerio išrinkimas Europos Komisijos pirmininku žymi „blogą dieną Europai“, penktadienį sakė britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas, kuris kategoriškai priešinosi šiam paskyrimui.
„Ši diena bloga Europai, tai gali pakirsti nacionalinių vyriausybių pozicijas“, – sakė D.Cameronas po to, kai Europos Sąjungos (ES) lyderiai 26 balsais išrinko buvusį Liuksemburgo premjerą į Jose Manuelio Barroso vietą.
Paklaustas, ar Didžioji Britanija dėl to dabar yra arčiau išstojimo iš 28 narių bloko, D.Cameronas atsakė: „Britanijos išlaikymo reformuotoje Europos Sąjungoje darbas pasidarė sunkesnis. Ar aš galvoju, kad tai neįmanomas atlikti darbas? Ne“.
Tačiau Britanijai siekti savo Europos klausimu, „bus ilga ir sunki kova“, sakė D.Cameronas ir pridūrė: „Tiesą sakant, kartais verta pralaimėti mūšį, kad laimėtum karą“.
D.Cameronas privertė per viršūnių susitikimą Briuselyje surengti precedento neturintį balsavimą dėl J.-C.Junckerio paskyrimo, nors jį iš likusių 27 ES narių rėmė tik Vengrija.
Mūšiui dabar pasibaigus, lyderiai turėtų bandyti raminti D.Cameroną, galbūt – pasiūlydami Londonui kokį nors svarbų postą Briuselyje, tačiau šis ginčas gali pakurstyti euroskeptiškas nuotaikas Britanijoje – prieš referendumą dėl narystės ES 2017 metais, jeigu D.Camerono konservatoriai kitąmet laimės rinkimus.
D.Cameronas nenustoja įrodinėti, kad euro zonos vadovas yra per daug artimas ES federalistų stovyklai, kad galėtų vadovauti Europos Komisijai.
Buvęs Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude'as Junckeris yra Europos Sąjungos valdžios koridorių veteranas ir itin pragmatiškas veikėjas, nevengiantis išgerti ir pasižymintis santūriu humoro jausmu.
Didžioji Britanija įnirtingai priešinosi kitų Europos lyderių pastangoms užtikrinti J.-C.Junckeriui ES aukščiausios vykdomosios valdžios institucijos vado postą.
Kad ir kokios virtų aistros, šis plieno pramonės darbininko sūnus veikiausiai tapo vienu iš įtakingiausių veikėjų Europoje.
Po 19 metų trukusio vadovavimo Liuksemburgo vyriausybei jis pasižymėjo Briuselyje per euro zonos skolų krizę, vadovaudamas eurą įsivedusių valstybių finansų ministrų forumui aštuonerius metus iki 2013-ųjų.
Šis 59 metų politikas padėjo išlaviruoti vieningosios ES valiutos bloką per jo vos nepražudžiusią skolų krizę, imdamasis pagrindinio derybininko vaidmens debatuose dėl ryžtingų taupymo programų, kurias turėjo vykdyti Graikija, Airija, Portugalija ir Kipras manais į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir ES finansinės pagalbos paketus.
Tačiau jis taip pat palaikė pastangas sutelkti didesnį dėmesį į augimą, kai ta krizė sušvelnėjo 2012 metų pabaigoje.
J.-C.Junckeris taip pat pelnė pripažinimą dėl savo gebėjimo sutaikyti dviejų didžiausių ES ekonomikų – Prancūzijos ir Vokietijos – pozicijas, kurios neretai smarkiai skiriasi.
„Kai noriu kalbėti prancūziškai, galvoju vokiškai; kai noriu kalbėti vokiškai, galvoju prancūziškai – rezultatas toks, kad manęs visiškai neįmanoma suprasti“, – kartą juokavo jis.
Vienas Europos pareigūnas taip pat yra atkreipęs dėmesį į J.-C.Junckerio kitas „dvi lemtingas ydas – jis turi nuomonę ir nebijo ja dalytis“.
J.-C.Junckerio kandidatūrą į Europos Komisijos postą iškėlė centro dešinioji Europos liaudies partija, turinti daugiausiai vietų naujos sudėties Europos Parlamente.
Tačiau galiojanti skyrimo sistema nepatinka D.Cameronui, kuris baiminasi, kad J.-C.Junckeris vargu ar palaikys reformas, galinčias įtikinti britus rinkėjus balsuoti už Jungtinės Karalystės pasilikimą Europos Sąjungoje per referendumą, kurį premjeras žadėjo surengti iki 2017 metų, jeigu išliktų valdžioje per ateinančius visuotinius rinkimus.
J.-C.Junckeris gimė 1954 metais, kai Europa dar nebuvo atsigavusi po Antrojo pasaulinio karo, kuriame kovėsi jo tėvas, prievarta paimtas į nacistinės Vokietijos armiją.
Politiko tėvas, patyręs metalo pramonės darbininkas ir profsąjungos narys, padarė įtaką savo sūnui.
J.-C.Junckeris neabejingas žemiškiems malonumams – tabako dūmui ir geram konjakui, taip pat yra prisiekęs dešiniosios stovyklos šalininkas.
Tačiau likdamas ištikimas pragmatiško veikėjo įvaizdžiui, jis įtariai vertina idėją, kad laisvosios rinkos ekonomika gali išspręsti bet kokias problemas.
„Junckeris – didžiausias socialistas iš krikščionių demokratų“, – kartą apie savo ilgametį politinį priešininką pasakė ilgametis Žaliųjų partijos lyderis Danielis Cohnas-Benditas.
Tačiau turbūt didžiausiu jo politinio lankstumo išbandymu taptų darbas su Didžiosios Britanijos vyriausybę po dėmesio centre atsidūrusio kivirčo.
