Tačiau minint pirmąsias narystės metines tenka konstatuoti, kad
viltys dėl ekonominio pakilimo iš esmės neišsipildė.
Kroatija tebėra viena silpniausių ekonomikų Bendrijoje, niekaip
neišbrendanti iš recesijos, dėl kurios bedarbystė išaugo iki 20
proc., o darbo neturi pusė jaunų šalies gyventojų.
Prie Adrijos jūros esančios ir 4,2 mln. gyventojų turinčios
Kroatijos ekonomika traukėsi pastaruosius dešimt ketvirčių, ir tik
Graikija, kuriai skaudžiausiai smogė euro zonos skolų krizė,
susidūrė su didesniu bendrojo vidaus produkto (BVP) smukimu
2009-2013 metų laikotarpiu.
Pirmąjį šių metų ketvirtį Kroatijos ekonomika susitraukė
0,4 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, kai
šalis dar nebuvo prisijungusi prie ES.
Socialdemokrato premjero Zorano Milanovičiaus vadovaujama centro
kairiųjų vyriausybė puoselėjo dideles viltis, kad narystė ES
padidins užsienio investicijas šioje buvusios Jugoslavijos
respublikoje, kuri nepriklausomybę paskelbė 1991-aisiais.
Tačiau tiesioginių užsienio investicijų srautas į Kroatiją
2013-aisiais sumažėjo 60 proc., palyginti su 2012 metais.
Ekspertai sako, kad investuotojus atbaidė dažni įstatymų
pakeitimai, didelės verslo išlaidos, nelankstūs darbo įstatymai ir
investicijų nesaugumas.
Kroatijos centrinio banko vertinimu, pagal palankumą verslui
šalis tarp Bendrijos valstybių užima antrą vietą nuo galo po
Graikijos.
Manoma, kad blogas verslo klimatas pernai atbaidė ir potencialius
su sunkumais susiduriančio Kroatijos nacionalinio oro vežėjo
„Croatia Airlines“ pirkėjus.
„Kroatijai reikia sunkiai dirbti, kad būtų pagerintas
konkurencingumas ir verslo aplinka siekiant pritraukti tiesiogines
užsienio investicijas“, - naujienų agentūrai AFP sakė
„Standart bank“ vyriausiasis kylančių rinkų analitikas Timothy
Ashas (Timotis Ašas).
Tuo tarpu kitas analitikas Damiras Novotny (Damiras Novotnas) iš
Miunchene įsikūrusios konsultavimo grupės T&MC pabrėžė, kad
esama išorės veiksnių, kurie prisidėjo prie prasto šalies
ekonomikos efektyvumo.
Skirtingai nuo kitų ES naujokių Bulgarijos ir Rumunijos, kurios
prie Bendrijos prisijungė 2007-aisiais, Kroatijai ES nare tapo
pačiame pasaulinės finansų krizės įkarštyje, kai bankai vengė
investuoti kapitalą.
„ES plėtros į Rytus laikotarpiu (2004 ir 2007 metais) tvyrojo
optimizmas, atvėręs kelią investicijų srautui į tas šalis“, -
sakė D.Novotny.
T.Ashas pritarė šiai nuomonei, teigdamas, kad „prieš
dešimtmetį užsienio bankai buvo nusiteikę plėtrai ir jie regione
didino kapitalą. Dabar jie pasitraukia, o tai reiškia, jog augimą
skatinantys veiksniai yra silpnesni“.
Adrijos brangakmenis
Kroatijos įspūdinga įlankų ir užutekių išraižyta Adrijos
pakrantė su nuostabiais paplūdimiais ir krištolo skaidrumo jūra
bei istoriniais miestais, tokiais kaip Dubrovnikas, tebetraukia
turistus iš viso pasaulio, kurie šaliai duoda nemažą dalį
pajamų, būtinų jos stringančiai ekonomikai.
Pernai pajamos iš turizmo sudarė 7,2 mlrd. eurų - 15 proc. viso
Kroatijos BVP, rodo vyriausybės duomenys.
Tačiau „Standard Bank“ analitikas T.Ashas įspėjo, kad
šalis yra per daug priklausoma nuo užsieniečių, atvykstančių
atostogauti, todėl „turi imtis priemonių mažinti priklausomybę
nuo turizmo“.
38 metų verslininkas Božidaras Tončičius, kaip dauguma
kroatų, tikėjosi, kad narystė ES atneš didesnę gerovę.
Tačiau jo pastangos įsteigti įmonę ir užsiimti staliaus
verslu susidūrė su tokiomis biurokratinėmis kliūtimis, kad dabar
jis net svarsto viską nutraukti.
„Tikėjausi, kad bus mažiau popierizmo, bus trumpesnės
biurokratinės procedūros ir bus bent kiek daugiau mokesčių
stabilumo“, - skundėsi jis AFP. - Nieko panašaus“.
Investuotojai sako, kad dėl to kalta ne ES, bet Kroatijos
valdžia, kuri delsia įgyvendinti būtinas reformas, ypač
išsipūtusiame ir neefektyviame viešajame sektoriuje, kur dirba apie
400 tūkst. žmonių.
„Valstybė atsieina per brangiai ir yra didžiausia našta“, -
agentūrai AFP sakė Kroatijos užsienio investuotojų tarybos
generalinis sekretorius Ante Babičius (Antė Babičius).
Narystės ES poveikis negali būti vertinamas iki kitų metų,
sakė jis, pridūręs, kad ji bent jau davė tam tikros fiskalinės
drausmės, nes dabar vyriausybė kas pusmetį turi atsiskaityti
Briuseliui apie šalies ekonomikos padėtį.
Rinkėjai nepatenkinti
Reformas stabdo ir nestabili politinė situacija šalyje.
Valdančioji partija yra smarkiai susiskaldžiusi ir labai
nepopuliari, o neseniai postų neteko keli jos ministrai.
Rinkėjai savo nepasitenkinimą aiškiai parodė gegužę
vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą, kuriuose pergalę
iškovojo opozicijoje esantys konservatoriai.
Likus pusantrų metų iki visuotinių rinkimų smarkiai abejojama,
ar valdančioji partija ryšis imtis giluminių reformų, kurios
būtinos siekiant išjudinti stringančią ekonomiką.
„Dabar sunkus metas, valdovai sprendžia ne šalies problemas,
bet vidinius reikalus, o tai gilina krizę Kroatijoje“, - sakė
Zagrebo universiteto politikos mokslų fakulteto profesorius Berto
Šalajus.
Ekonominės negandos savo ruožtu veja iš šalies talentingus
jaunus žmones.
Kroatijoje darbo neturi 50 proc. jaunimo. Pagal jaunų žmonių
darbo vietų kūrimą Kroatija Bendrijoje užima trečią vietą nuo
galo po Graikijos ir Ispanijos, kur situacija šioje srityje dar
prastesnė.
24 metų turizmo vadybos studentė Ana agentūrai AFP sakė, kad
jos kartos žmonės nemato „daug galimybių“, kurios skatintų
juos likti gimtinėje.
Tačiau mergina pabrėžė, kad bent jau ji išvyktų iš
Kroatijos tik tokiu atveju, jei nebūtų jokių kitų galimybių.
„Užsienio valstybėje viską pradedi nuo nulio. Būčiau
laiminga radusi darbą pagal savo profesiją ir už normalų
atlyginimą čia“, - sakė Ana.