Tačiau minint pirmąsias narystės metines tenka konstatuoti, kad viltys dėl ekonominio pakilimo iš esmės neišsipildė.
Kroatija tebėra viena silpniausių ekonomikų Bendrijoje, niekaip neišbrendanti iš recesijos, dėl kurios bedarbystė išaugo iki 20 proc., o darbo neturi pusė jaunų šalies gyventojų.
Prie Adrijos jūros esančios ir 4,2 mln. gyventojų turinčios Kroatijos ekonomika traukėsi pastaruosius dešimt ketvirčių, ir tik Graikija, kuriai skaudžiausiai smogė euro zonos skolų krizė, susidūrė su didesniu bendrojo vidaus produkto (BVP) smukimu 2009-2013 metų laikotarpiu.
Pirmąjį šių metų ketvirtį Kroatijos ekonomika susitraukė 0,4 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, kai šalis dar nebuvo prisijungusi prie ES.
Socialdemokrato premjero Zorano Milanovičiaus vadovaujama centro kairiųjų vyriausybė puoselėjo dideles viltis, kad narystė ES padidins užsienio investicijas šioje buvusios Jugoslavijos respublikoje, kuri nepriklausomybę paskelbė 1991-aisiais.
Tačiau tiesioginių užsienio investicijų srautas į Kroatiją 2013-aisiais sumažėjo 60 proc., palyginti su 2012 metais.
Ekspertai sako, kad investuotojus atbaidė dažni įstatymų pakeitimai, didelės verslo išlaidos, nelankstūs darbo įstatymai ir investicijų nesaugumas.
Kroatijos centrinio banko vertinimu, pagal palankumą verslui šalis tarp Bendrijos valstybių užima antrą vietą nuo galo po Graikijos.
Manoma, kad blogas verslo klimatas pernai atbaidė ir potencialius su sunkumais susiduriančio Kroatijos nacionalinio oro vežėjo „Croatia Airlines“ pirkėjus.
„Kroatijai reikia sunkiai dirbti, kad būtų pagerintas konkurencingumas ir verslo aplinka siekiant pritraukti tiesiogines užsienio investicijas“, - naujienų agentūrai AFP sakė „Standart bank“ vyriausiasis kylančių rinkų analitikas Timothy Ashas (Timotis Ašas).
Tuo tarpu kitas analitikas Damiras Novotny (Damiras Novotnas) iš Miunchene įsikūrusios konsultavimo grupės T&MC pabrėžė, kad esama išorės veiksnių, kurie prisidėjo prie prasto šalies ekonomikos efektyvumo.
Skirtingai nuo kitų ES naujokių Bulgarijos ir Rumunijos, kurios prie Bendrijos prisijungė 2007-aisiais, Kroatijai ES nare tapo pačiame pasaulinės finansų krizės įkarštyje, kai bankai vengė investuoti kapitalą.
„ES plėtros į Rytus laikotarpiu (2004 ir 2007 metais) tvyrojo optimizmas, atvėręs kelią investicijų srautui į tas šalis“, - sakė D.Novotny.
T.Ashas pritarė šiai nuomonei, teigdamas, kad „prieš dešimtmetį užsienio bankai buvo nusiteikę plėtrai ir jie regione didino kapitalą. Dabar jie pasitraukia, o tai reiškia, jog augimą skatinantys veiksniai yra silpnesni“.
Adrijos brangakmenis
Kroatijos įspūdinga įlankų ir užutekių išraižyta Adrijos pakrantė su nuostabiais paplūdimiais ir krištolo skaidrumo jūra bei istoriniais miestais, tokiais kaip Dubrovnikas, tebetraukia turistus iš viso pasaulio, kurie šaliai duoda nemažą dalį pajamų, būtinų jos stringančiai ekonomikai.
Pernai pajamos iš turizmo sudarė 7,2 mlrd. eurų - 15 proc. viso Kroatijos BVP, rodo vyriausybės duomenys.
Tačiau „Standard Bank“ analitikas T.Ashas įspėjo, kad šalis yra per daug priklausoma nuo užsieniečių, atvykstančių atostogauti, todėl „turi imtis priemonių mažinti priklausomybę nuo turizmo“.
38 metų verslininkas Božidaras Tončičius, kaip dauguma kroatų, tikėjosi, kad narystė ES atneš didesnę gerovę.
Tačiau jo pastangos įsteigti įmonę ir užsiimti staliaus verslu susidūrė su tokiomis biurokratinėmis kliūtimis, kad dabar jis net svarsto viską nutraukti.
„Tikėjausi, kad bus mažiau popierizmo, bus trumpesnės biurokratinės procedūros ir bus bent kiek daugiau mokesčių stabilumo“, - skundėsi jis AFP. - Nieko panašaus“.
Investuotojai sako, kad dėl to kalta ne ES, bet Kroatijos valdžia, kuri delsia įgyvendinti būtinas reformas, ypač išsipūtusiame ir neefektyviame viešajame sektoriuje, kur dirba apie 400 tūkst. žmonių.
„Valstybė atsieina per brangiai ir yra didžiausia našta“, - agentūrai AFP sakė Kroatijos užsienio investuotojų tarybos generalinis sekretorius Ante Babičius (Antė Babičius).
Narystės ES poveikis negali būti vertinamas iki kitų metų, sakė jis, pridūręs, kad ji bent jau davė tam tikros fiskalinės drausmės, nes dabar vyriausybė kas pusmetį turi atsiskaityti Briuseliui apie šalies ekonomikos padėtį.
Rinkėjai nepatenkinti
Reformas stabdo ir nestabili politinė situacija šalyje.
Valdančioji partija yra smarkiai susiskaldžiusi ir labai nepopuliari, o neseniai postų neteko keli jos ministrai.
Rinkėjai savo nepasitenkinimą aiškiai parodė gegužę vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą, kuriuose pergalę iškovojo opozicijoje esantys konservatoriai.
Likus pusantrų metų iki visuotinių rinkimų smarkiai abejojama, ar valdančioji partija ryšis imtis giluminių reformų, kurios būtinos siekiant išjudinti stringančią ekonomiką.
„Dabar sunkus metas, valdovai sprendžia ne šalies problemas, bet vidinius reikalus, o tai gilina krizę Kroatijoje“, - sakė Zagrebo universiteto politikos mokslų fakulteto profesorius Berto Šalajus.
Ekonominės negandos savo ruožtu veja iš šalies talentingus jaunus žmones.
Kroatijoje darbo neturi 50 proc. jaunimo. Pagal jaunų žmonių darbo vietų kūrimą Kroatija Bendrijoje užima trečią vietą nuo galo po Graikijos ir Ispanijos, kur situacija šioje srityje dar prastesnė.
24 metų turizmo vadybos studentė Ana agentūrai AFP sakė, kad jos kartos žmonės nemato „daug galimybių“, kurios skatintų juos likti gimtinėje.
Tačiau mergina pabrėžė, kad bent jau ji išvyktų iš Kroatijos tik tokiu atveju, jei nebūtų jokių kitų galimybių.
„Užsienio valstybėje viską pradedi nuo nulio. Būčiau laiminga radusi darbą pagal savo profesiją ir už normalų atlyginimą čia“, - sakė Ana.
