Susumavus balsavimo rezultatus, vyraujančių politinių srovių partijos laimėjo rinkimus, tačiau prieš ES nusistačiusių aršių radikalų iškilimas gerokai susilpnino jų pozicijas, kurios anksčiau garantavo sklandų proeuropinių partijų vadovavimą.
„Tai kitoks parlamentas“, - sakė konservatyvios Europos liaudies partijos (EPP) vadovas Josephas Daulis.
Svarbiausia užduotis per tris dienas truksiančią Europos Parlamento sesiją - naujo ES asamblėjos pirmininko rinkimai.
Pagal įprastą praktiką šis postas turėtų atitekti EPP frakcijos nariui, nes ši politinė jėga laimėjo rinkimus, 751 vietos asamblėjoje užsitikrinusi 221 vietą.
Tačiau dabartiniame parlamente nė viena frakcija neturi aiškios daugumos, todėl tradicinių ideologijų partijos buvo priverstos Vokietijos pavyzdžiu sudaryti vadinamąją didžiąją koaliciją, nors tai iš abiejų pusių pareikalavo nemenkų kompromisų ir nuolaidų.
Siekiant išvengti netikėtumų sutarta, kad ES asamblėjos pirmininku paskirtas šias pareigas ėjęs Martinas Schulzas - vokiečių socialdemokratas, kuris sutiko likti savo poste pusę penkerių metų kadencijos. Po pustrečių metų jį šiose pareigose pakeis EPP atstovas.
Todėl balsavimas praėjo be didesnių nesklandumų ir M.Schulzas išrinktas Europos Parlamento pirmininku jau per pirmąjį posėdį. M.Schulzo, kuris pirmininkavo ir ankstesnės sudėties Europos Parlamentui, kandidatūrą per slaptą balsavimą palaikė 409 deputatai 721 vietų asamblėjoje.
M.Schulzo socialistams, kurie gegužę vykusiuose rinkimuose užsitikrino 190 vietų, per balsavimą dėl Europarlamento pirmininko teks atremti iš esmės labiau simbolinį žaliųjų, euroskeptikų grupės ir kraštutinių kairiųjų iškeltų kandidatų iššūkį.
M.Schulzo sugrįžimas į asamblėjos pirmininko postą buvo viena sąlygų, kurias socialistai iškėlė mainais į paramą buvusio Liuksemburgo premjero konservatoriaus Jeano-Claude'o Junckerio kandidatūrai į Europos Komisijos vadovus.
J.-C.Junckerio kandidatūrą pateikė buvęs Europos Parlamentas. Jo paskyrimą į šias pareigas įnirtingai mėgino blokuoti Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas Davidas Cameronas, tvirtinantis, kad Bendrijai reikia reformų, o ne eurokratų veteranų.
D.Cameronas laiko J.-C.Junckerį užkietėjusiu Europos federalistu, kuris nesiims reformų. Be to, britų premjeras teigia, jog sukuriamas pavojingas institucinis precedentas, nes J.-C.Junckerio kandidatūrą pasiūlė ne ES lyderiai, o Europarlamentas.
Anksčiau Bendrijos aukščiausios vykdomosios valdžios institucijos pirmininką rinkdavo ES lyderiai ir daugelis jų, kaip D.Cameronas, nenorėjo, kad parlamentui būtų leista aktyviau dalyvauti šiame procese.
Tačiau penktadienį viršūnių susitikime ES lyderiai 26 balsais prieš du patvirtino J.-C.Junckerio kandidatūrą, dėl kurios liepos 16 dieną balsuos Europarlamentas.
Marine Le Pen kraštutinis dešinysis Nacionalinis frontas (FN) triumfavo per Europarlamento rinkimus Prancūzijoje, o Nigelo Farage'o euroskeptiška Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP) šventė pergalę Britanijoje.
Atslūgus rinkimų aistroms politikams teko imtis užduoties formuoti parlamentines grupes. Frakcijai suformuoti reikia suburti įstatymų leidėjus iš mažiausiai septynių Bendrijos valstybių.
Suformavus frakciją, ne tik užsitikrinamas didesnis politinis matomumas bei galimybė pirmininkauti įvairiems komitetams, bet ir gaunamas 20-30 mln. eurų finansavimas per penkerių metų kadenciją.
N.Farage'ui, kurio populiarumas sparčiai auga, pavyko suformuoti politinę grupę Europarlamente. Jos branduolį sudaro UKIP deputatai ir buvusio komiko Beppe Grillo vadovaujamo Italijos „Penkių žvaigždučių judėjimo“ (M5S) atstovai.
Tuo tarpu M.Le Pen, su kuria N. Farage'as atsisakė formuoti bendrą politinę grupę, nes jos FN laiko antisemitiniu, nepavyko iki galutinio termino - birželio 23 dienos - suformuoti savo frakcijos, tačiau ji tai gali padaryti ir vėliau.
Pirmasis išbandymas naujoms euroskeptiškoms jėgoms bus šį mėnesį įvyksiantis balsavimas dėl J.-C.Junckerio paskyrimo. Balsavimas bus slaptas, o jo kandidatūros patvirtinimui būtina absoliuti dauguma balsų.
Jei vyraujančių politinių srovių partijoms nepavyktų užsitikrinti pakankamai balsų J.C.Junckerio paskyrimui, tai būtų reikšminga pergalė euroskeptikams, kuri neabejotinai žymėtų naują ES politikos erą.
