Miro Ceraro partija (SMC), kurią birželio mėnesį įkūrė šis garsus teisės profesorius, gavo 35 proc. balsų, rodo rezultatai, gauti suskaičiavus 95 proc. balsalapių. Toks rezultatas reiškia 36 iš 90 vietų parlamente.
Opozicinė centro dešinės Slovėnijos demokratų partija (SDS), kuriai vadovauja buvęs premjeras Janezas Janša, praėjusį mėnesį pradėjęs dvejų metų kalėjimo bausmę už korupciją, gavo 21 proc. balsų, bet atmetė rinkimų rezultatus dar prieš tai, kai jie buvo oficialiai paskelbti.
Tai buvo antri pirmalaikiai rinkimai per trejus metus šalyje, kuri kažkada buvo laikoma pavyzdine Europos Sąjungos (ES) nare, bet nuo 2008 metų finansų krizės vis smunka.
Reaguodamas į anksčiau paskelbtus balsavusiųjų apklausos rezultatus, kurie maždaug atitinka oficialiuosius, 50 metų M.Ceraras paragino būti atsargiems.
„Šie rezultatai yra geri. Palaukime oficialiųjų“, – sakė jis ir pridūrė, kad pergalė reikštų „labai didelę atsakomybę, kuriai reikės didelių mūsų pastangų“.
Naujas veidas Slovėnijos politikoje
Slovėnijos 50 metų teisės profesorius M.Ceraras prieš metus nusprendė, kad jam laikas žengti į politiką ir šį sekmadienį tai pasiekė: laimėjo pirmalaikius problemų prislėgtos šalies rinkimus.
„Tiesa, kad nebuvau aktyvus politikoje, – sakė M.Ceraras prieš rinkimus. –Bet per 20 metų kaip ekspertas bendradarbiavau priimant visus svarbiausius sprendimus“.
Po to, kai padėjo parengti pirmąją Slovėnijos konstituciją po nepriklausomybės nuo Jugoslavijos paskelbimo, M.Ceraras 20 metų dirbo kaip parlamento patarėjas teisiniais ir konstituciniais klausimais.
Liublianos universiteto Teisės fakulteto profesorius M.Ceraras ilgą laiką buvo vienas įtakingiausių Slovėnijos teisininkų.
Jis komentuodavo dideles politines krizes, niekada nevengdavo kritikuoti partijų, nesvarbu, kairės ar dešinės.
„Drauge su kolegomis priėjome prie išvados, kad Slovėnijai nėra jokio kito sprendimo, tik – atnaujinti savo politinę sceną, nes esamos partijos negali ištrūkti iš aklavietės“, – sakė M.Ceraras.
„Nors esame politikos naujokai, turime daug žinių ir daugelis mūsų ateina iš labai praktinių sričių, ir aš manau, kad mes sugebėsime vadovauti šaliai“, – tvirtino jis.
Dukart išsiskyręs M.Ceraras, kuris iš antrosios santuokos turi du vaikus, dabar gyvena su trečia partnere.
M.Ceraras, kurio tėvas Miroslavas Ceraras dukart laimėjo olimpinį gimnastikos ant arklio auksą, taip pat užsiiminėjo atletika ir labai mėgsta žaisti krepšinį.
Jo velionė motina Zdenka Cerar taip pat buvo sportininkė, bet vėliau padarė karjerą kaip generalinė prokurorė, o 2004-aisiais dirbo teisingumo ministre.
Nesitars su SDS
M.Ceraras paskelbė, kad derybos dėl koalicijos prasidės pirmadienį, bet atmetė susitarimo su SDS galimybę.
„Nematome jokios koalicijos galimybės, nes tai yra partija, kuri veikė prieš kai kurias valstybės institucijas“, – sakė jis.
Slovėnijos lyderiai sutarė rengti pirmalaikius rinkimus po to, kai pasitraukianti premjerė Alenka Bratušek prarado savo centro kairiųjų partijos „Pozityvi Slovėnija“ (PS) paramą ir gegužę atsistatydino.
Jos naujai įkurta Aljanso partija (ZaAB) vargais negalais prasimušė į parlamentą, kur turės 4 vietas, surinkusi 4 proc. balsų
Slovėnijos demokratinė pensininkų partija (DeSUS) liko trečioje vietoje, gavusi 10 proc. balsų. Tai geriausias šios politinės jėgos pasirodymas rinkimuose ir jai veikiausiai vėl teks svarbus vaidmuo tariantis dėl koalicijos suformavimo.
Nors M. Cerarui trūksta politinės patirties, slovėnai šį žmogų, kuris 1990 metais padėjo parengti pirmąją šalies konstituciją ir daugiau kaip 20 metų patarinėjo parlamentui teisiniais klausimais, laiko sveikintina alternatyva besiriejantiems politikams ir šešėliniams susitarimams.
„Manau, politikos naujokų atėjimas gali sukurti naujų galimybių, ypač jei jie bendradarbiaus su kitomis partijomis“, - sakė į penktą dešimtį įkopusi Nina Pirnat, atidavusi balsą Liublianos centre.
Laukia daug išbandymų
SDS, iškovojusios 21 vietą, atstovas spaudai, kalbėdamas prieš oficialių balsavimo duomenų paskelbimą, atmetė rinkimų rezultatus ir paskelbė, kad jo partija trikdys parlamento darbą.
„Šie rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi, - sakė Zvonko Černačas. - Vyriausybė, kuri bus sulipdyta remiantis tokiais rinkimais, nebus legitimi. Asmuo, vadovausiantis tokiai vyriausybei, nebus legitimus“.
Tuo tarpu darbą baigianti premjerė A.Bratušek neatmetė galimybės prisijungti prie naujos, M.Ceraro vadovaujamos koalicijos, pabrėžusi, kad jos partija buvo nubausta rinkėjų už tai, kad vadovavo vyriausybei, kuri „vykdė griežtas ir nepopuliarias priemones“.
Per vienus metus, kai A.Bratušek stovėjo prie vyriausybės vairo, Slovėnija išvengė būtinybės prašyti finansinės pagalbos, kurios buvo labai bijoma, ir rekapitalizavo didžiausius valstybinius bankus.
Tačiau valstybės skola pernai padidėjo iki 70 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), ir mažai kas buvo padaryta tam, kad būtų sustabdytas paprastų slovėnų gyvenimo kokybės blogėjimas taikant sunkias taupymo priemones ir esant dideliam nedarbui.
Apžvalgininkai įspėja, kad nepaisant rinkimų rezultatų šios buvusios Jugoslavijos respublikos ir toliau laukia politinis nestabilumas.
„Labai abejoju, kad šie rinkimai atneš daugiau politinio stabilumo. Tiesą sakant, mes galime sulaukti (naujų pirmalaikių rinkimų) dar greičiau nei šįkart“, - naujienų agentūrai AFP sakė politinės sociologijos profesorius Matevžas Tomšičius iš Nova Goricos universiteto.
Viena sekmadienį vykusių pirmalaikių rinkimų staigmenų buvo sėkmingas „Jungtinės kairės“ pasirodymas. Šis aljansas, suvienijęs kelias nedideles kairiosios pakraipos partijas, atsirado kaip pilietinių protestų judėjimas prieš J.Janšos vyriausybę 2012 metais.
„Jungtinė kairė“, kuri rinkimų kampanijos metu aršiai kritikavo griežto taupymo politiką, netikėtai gavo net 6 proc. balsų.
