Aktualiausius užsienio politikos klausimus, Lietuvos-Italijos dvišalius santykius bei kryptį, kuria Italija ves ES pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu portalas lrytas.lt aptarė su Italijos ambasadoriumi Lietuvoje Stefano Taliani de Marchio.
- Kaip tapote ambasadoriumi Lietuvoje ir kokius iki tol ryšius turėjote su mūsų valstybe?
- Italijoje ambasadoriumi tampa tik po pakankamai ilgos diplomatinės karjeros. Lietuva man tapo penktąja stotele mano karjeros kelyje – po Malaizijos, Nyderlandų, Kinijos ir Prancūzijos. Iki tapdamas ambasadoriumi nebuvau lankęsis Lietuvoje, todėl praėjusių metų balandžio mėnesį atvykęs buvau maloniai nustebintas tiek šalies kultūros, tiek žmonių nusiteikimo. Per trumpą laiką spėjome pasiekti tikrai nemažai.
- Kokie buvo jūsų pagrindiniai tikslai tapus ambasadoriumi Lietuvoje?
- Gavau 12 punktų programą, kurią turiu įgyvendinti, tačiau, kaip suprantate, ta programa yra pakankamai bendro pobūdžio. Pagerinti dvišalius santykius, kultūrinį bendradarbiavimą, ekonominius ryšius, pagerinti investavimo galimybes, politinius ryšius ... Šie veikiau bendri punktai vėliau turi tapti konkrečiais darbais.
Tik nuo tavęs paties, tavo aktyvumo priklauso, kiek bus įgyvendinta. Ambasadorius privalo tapti ta jungiamąja grandimi tarp kiekvieno žmogaus ir įvairių valstybinių ir privačių institucijų.
- Kokie konkretūs darbai jau tapo realybe?
- Po mano atvykimo turėjome tikrai ženklią pažangą. Ir tai nėra mano asmeninis nuopelnas. Tiesiog pagaliau buvo išspręstas ilgai užtrukęs „Villa Lituania“ klausimas, kuris kėlė tam tikras problemas. Naujoji Lietuvos ambasada Romoje yra tikrai puikus istorinis pastatas (Palazzo Blumenstihl – aut.), su puikiu vaizdu į senamiestį.
Lietuva ir Italija yra ES ir NATO narės, todėl jokių didelių nesutarimų tarp mūsų valstybių negali būti, bet kartais atsiranda kai kurių nedidelių problemų, kurias reikia išspręsti. Per šiuos pusantrų metų smarkiai pagerinome prekybinius santykius, 27 procentais pakilo tarpusavio sandorių vertė. Mes esame šešta valstybė pagal eksportą Lietuvoje.
Įprasta manyti, kad Italija eksportuoja tik rūbus, maistą, gėrimus, bet į Lietuvą daugiausia vežama itališka aukštos technologijos technika. Tiesa, Italijos investuotojai vis dar nedrąsiai žiūri į Lietuvą, tokia jau susiklosčiusi istorinė tradicija. Italai renkasi Lenkiją, Baltarusiją, Balkanų šalis, bet kažkodėl iki šiol aplenkdavo Lietuvą.
Pastaruoju metu reikalai gėrėja. Štai Kaune veikia italų tekstilės fabrikai, kurie sukuria šimtus darbo vietų. Klaipėdoje investuojama į jūrų uosto teikiamas galimybes - logistiką, krovinių pervežimą. Itališko kapitalo kompanijos atsakingos ir už Vilniaus miesto apšvietimą bei atliekų tvarkymą. Fiat, pvz., yra daugiausiai parduodama automobilių markė Lietuvoje pagal naujausius oficialius duomenis.
- Kokius bendrus tikslus užsibrėžė Italija, pradėjusi pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai?
- Italija ilgose diskusijose rūpestingai derino savo programą su kitomis dviem šalimis, kurios tęs pirmininkavimą po mūsų – Latvija ir Liuksemburgu. Taip siekiama užtikrinti strategijos tęstinumą. Mums pasisekė, kad šie Europos Parlamento rinkimai atvedė į sėkmę proeuropietiškai nusiteikusius politikus iš socialdemokratų, liberalų, konservatorių politinių partijų.
Tiesa, aktyvūs ir antieuropietiški politikai, kurių balsas gal ne tiek girdimas Lietuvoje, tačiau pastebimas Italijoje ir kitose šalyse, kurie aktyviai reiškia priešiškumą vieningos Europos idėjai. Italijos tikslas – sukurti aiškesnę ir skaidresnę valdymo sistemą, kad žmonės žymiai daugiau žinotų apie darbą Briuselyje, kuris susijęs su jų kasdieniu gyvenimu, kad jaustųsi geriau atstovaujami. Europos Parlamentas privalo turėti didesnį vaidmenį konkrečių klausimų sprendime.
- Kokiu keliu Italija norėtų kreipti ES užsienio politiką? Ar ketinama atsižvelgti į augantį Rusijos užsienio politikos agresyvumą, jos vaidmenį Ukrainos krizėje?
- Taip, tai labai svarbus klausimas barbariškos numušto lėktuvo katastrofos Ukrainoje akivaizdoje. Lietuvoje kai kas ir kai kurie spaudos leidiniai mano, kad Italija yra per daug artima Maskvos ir paties Vladimiro Putino draugė, bet taip nėra. Mes turime strategiją ir manome, kad kol kas su Rusija dar galima kalbėtis, siekiant greitai suprasti, ar galima rasti sutarimų dėl tam tikrų klausimų. Kai diplomatijai nebeliks vietos, kaip matome šiomis dienomis, mes pasiruošę vis griežtesnėms sankcijoms, kurios palies ir Rusijos lyderius bei pramonę.
Mes viena iš solidariausių NATO narių, sausio mėnesį italų naikintuvai patruliuos Baltijos šalių oro erdvėje, tad dėl italų pasiryžimo ginti Vakarų vertybes galite neabejoti. Italija elgiasi lanksčiau, nes manome, kad kalbėtis, nepaisant visko, dar įmanoma. Be to, reikia nepamiršti, kad Rusija yra labai svarbus žaidėjas tarptautinėje arenoje, kuris gali daug lemti ir Sirijos pilietinio karo, ir kitų dabartinių tragiškų karinių konfliktų akivaizdoje.
Galvoju apie Libiją, Iraką, Irano branduolinį ginklą, Gazos ruožą. Turime suprasti, kad net ir izoliavę Rusiją, visų problemų neišspręsime. Rusija, tokia, kokia yra, niekur nedings. Kils tik dar didesnės nacionalizmo Rusijoje problemos, priešprieša Vakarams, vyks natūralus suartėjimas su kitais partneriais.
Italija nori visos Europos sutarimo šiuo opiu klausimu ir yra pasirengusi kalbėtis. Taip pat labai svarbu, kad ES užsienio politikos pozicija įgautų daugiau svorio, būtų dar labiau reikšminga. Kitos šalys veikia per valandą, o mums reikia trijų dienų, kad susitartume dėl elementaraus vizų draudimo. Italijos pirmininkavimas padės pagerinti visą šį klampų užsienio politikos mechanizmą.
- Kaip Italija reagavo į Baltijos šalių ir Lenkijos nepasitenkinimą dėl Federicos Mogherini kandidatūros į ES užsienio politikos vadovės postą?
- Kaip ir minėjau, tokią kritiką lemia pozicija, kad Italijos ir pačios F.Mogherini pozicija nėra kai kurių laikoma pakankamai griežta Rusijos politikos atžvilgiu. Manau, kad tai nėra tiesa. Mes ieškome galimybių rasti sutarimą.
Jei prezidentas Putinas ir užsienio reikalų ministras Lavrovas laikysis susitarimų, pasiektų prieš kelias savaites, tai galėsime kalbėtis toliau. Jei ne, mes esame pasiruošę deramam atsakui. Italija aktyviai dalyvauja Jungtinių Tautų taikos palaikymo misijose, yra patikima NATO narė, tad bet kokiu atveju būsime aktyvūs, nuolatos ieškodami konsensuso Europos Sąjungoje.
Italija per visą ES istoriją (57 metus) nei karto nepasinaudojo veto teise, nes yra atitinkamos vietos aptarti galimus strategijų skirtumus. Reikia kalbėtis, Briuselyje mes galima aptarti viską, net ir labai opius klausimus. Jei to nebus, tai ES visada bus susiskaldžiusi, o kitos šalys tuo tik naudosis.
- Ar Italijos pozicija Rusijos klausimu kelia įtampą dvišaliuose santykiuose su Lietuva ar su visomis Baltijos šalimis?
- Mes tikrai nematome jokios įtampos. Esame draugiškos valstybės ilgą laiką ir keičiamės nuomonėmis, diskutuojame. Italijai nepatinka, kad mus vadina Maskvos draugais, jei jau taip žvelgsime, tai Maskvos draugų daug visoje Europoje… Daugelis ES valstybių turi ekonominių ar kitokių interesų santykiuose su Rusija, bet dėl to nebūsime drovūs tolesnių provokacijų atžvilgiu.
- Ar ketinama keisti ES ekonomikos politiką, sukti kursą tolyn nuo rusiškų dujų ir naftos priklausomybės?
- Mes norime, kad ES energetikos politikos infrastruktūra būtų vis stipresnė. Norime tarpusavio jungčių, diversifikacijos, didesnio atsinaujinančių išteklių panaudojimo, aktyvesnio bendradarbiavimo tarp mūsų, europiečių. Neatmeskime ir JAV naftos bei dujų importo padidinimo galimybių.
Italija turi didelę industriją, kuriai ištekliai reikalingi ir negalime staiga nutraukti visų ryšių, turime naudoti diplomatines galimybes ir ieškoti sutarimų, spręsti klausimus globaliame kontekste. Italija pakankamai diversifikavo savo energetinio apsirūpinimo šaltinius ir gali atsilaikyti prieš galimus grasinimus.
- Ar po lėktuvo katastrofos Ukrainoje įmanoma kalbėti apie konkrečią Rusijos paramą lėktuvą numušusiems separatistams? Ar yra galimybė, kad Rusija bus paskelbta valstybe, remiančia terorizmą?
- Šitai yra aiški tarptautinės komisijos kompetencija. Mes praradome kelias svarbias dienas, per kurias galėjome sužinoti tikrąją tiesą, bet tyrimas vis tiek įvyks ir jis atsakys į klausimus.
Neužmirškime, kad yra Čikagos konvencija, kuri aiškiai apibrėžia tarptautinės civilinės aviacijos pažeidimus. Tai nebus greitas procesas, bet su dabartinėmis technologijomis mes galime išsiaiškinti tiesą. Turime laukti tyrimo rezultatų, o tada bus galima kelti klausimus ir dėl galimo Rusijos vaidmens.
- Kokie tolesni Italijos ir Lietuvos santykių plėtros darbai laukia ateityje?
- Be abipusio prekybos, turizmo ir kultūros skatinimo, dabar dirbu ties 2016 metais vyksiančiu labai svarbiu investicijų forumu, kuriame bus bandoma skatinti abiejų šalių investuotojų susidomėjimą. Prieš šį renginį turėsime Milane vyksiančią EXPO 2015 parodą, kurioje Lietuva pristatys savo tradicijas, žemdirbių produkciją.
Tikimės, kad Italijos ir Lietuvos ryšiai tik stiprės ir juos tvirtins konkretūs projektai bei politinis, ekonominis, kultūrinis bendradarbiavimas.
